AFRODITĖ (gr. gimusi iš putos), senovės Graikijos meilės ir grožio deivė, gimusi iš jūros putos, kuri susidariusi iš Urano lyties organų (juos į jūrą išmetė tėvą iškastravęs Kronas). Ji buvo šlubojo kalvystės dievo Hefaisto žmona, nors jį ir apgaudinėjo. Vienas jos ir karo dievo Arėjo sūnus buvo meilės dievas Erotas. Jos meilužiu buvęs ir Adonis. Su Anchisu, Trojos karaliumi, pradėjo Enėją, legendinį Romos įkūrėją (Romoje Afroditės atitikmuo Venera buvo garbinama kaip Julijonų dinastijos pradininkė).

Trojos karalaitis Paris, sprendęs deivių ginčą, kuri iš jų gražiausia, nugalėtoja pripažino ir už tai jį įsimylėjo gražiausia Žemės moteris Elena. Afroditė kilusi iš Artimųjų Rytų kultūrų sąveikos, joje susilydę semitų derlingumo, meilės ir dangaus deivės Astartės ir Mažosios Azijos tautų dievų motinos kultai. Korinte, Sicilijoje ir kitur esančiose Afroditės šventyklose būdavo praktikuojama sakralinė prostitucija. Nuo IV a. pr. Kr. dažnai vaizduojama mene (paprastai nuoga); jos atributai - obuolys, balandis, rožė, myra, mėnulis, kiškis, delfinas.