AFRODIZIAKA (gr. aphrodisia - meilės malonumai), senovės graikų meilės deivės Afroditės vardu pavadintos augalinės ir gyvulinės kilmės įvairios medžiagos, skatinančios lytinį potraukį, stiprinančios seksualinį pajėgumą. Žmonės nuo seniausių laikų ieškojo priemonių, kurios padėtų nuolat palaikyti seksualinę galią. Šie lūkesčiai, kaip ir tikėjimas, jog įmanoma nugalėti mirtį (gyvybės vanduo), senatvę (jaunystės eliksyras), atsispindėjo daugelio tautų mituose ir padavimuose.

Pirmąkart afrodiziaka aprašyta egiptiečių papirusuose (2000 m. pr. Kr.), taip pat senovės graikų, romėnų, persų, kinų literatūroje. Pagal padavimus ir tikėjimus skatinantį poveikį daro daugelis mėsos ir daržovių patiekalų. Pvz., afrodiziaka laikytas patiekalas iš laukinių žvėrių mėsos ir kiaušinių. Iš daržovių ir prieskonių afrodiziaka yra salierai, šparagai (tikriausiai dėl varpą primenančios formos), svogūnai, česnakai, pipirai, šafranas, cinamonas, imbieras, vanilė; iš jūros maisto - austrės, ikrai, krabai, ryklių mėsa. Kažkada afrodiziakinis poveikis buvo pripažįstamas ir bulvėms - kai ką tik įvežtos iš Amerikos jos buvo egzotiškas patiekalas. Moksliškai dar nepatvirtinta, kad liaudies tikėjimuose laikomos maistinės medžiagos iš tikrųjų skatina ir stiprina lytinį potraukį. Manoma, kad daugelį juos vartojančių ir teigiamą poveikį patiriančių žmonių labiau veikia tikėjimas jų galiomis, savotiška saviįtaiga. Įvairiose kultūrose aprašyti specialūs seksualinę galią stiprinantys patiekalai.

Senovės indų meilės meno knygoje "Kamasutra" nurodomas toks receptas: piene virti ryžiai su žvirblių kiaušiniais, troškintais svogūnais ir medumi. Prancūzų karalius Henrikas IV, pagarsėjęs meilės nuotykiais, kas rytą išgerdavo taurę konjako, suplakto su kiaušinio tryniu. Senovės keltai gerdavo alų, sumaišytą su tryniu. Šie receptai sėkmingai naudojami ir šiandien, pagal juos gaminami įvairūs stimuliuojantys gėrimai. Nuo Renesanso laikų žinomas vadinamas "popiežių padažas". Į puodą deda 2-3 gabaliukus veršienos, smulkiai supjaustytus rūkyto kumpio gabalėlius, šaukštą aliejaus, svogūnų, morkų, salierų ir petražolių. Paskui pila šaukštą baltojo vyno, vištienos buljono, įmeta česnako skiltelę ir citrinos žievelę. Visa tai verdama ant silpnos ugnies. Išvirusį mišinį iškošia, užberia smulkiai supjaustytų žalėsių. Liudininkų parodymais, užvalgius šiuo padažu užpiltų ryžių ar makaronų, seksualinės galios tiesiog stebuklingai padidėja. Anot vieno XIX amžiaus gydytojo, žuvis ir kiti jūros gyvūnai (vėžiai, langustai, aštuonkojai, austrės, krabai, vėžliai) laikomi stipriais lytiniais stimuliatoriais, todėl pajūrio gyventojų šeimos paprastai yra gausios. Pagal Freudą ruginė duona, moliūgų sėklos, džiovinti vaisiai, dilgėlės, grybai yra stiprūs lytinio potraukio stimuliatoriai. Skatinamąjį poveikį turi ir saikingai vartojamas alkoholis, per didelės dozės lytinį potraukį slopina, o nuolat vartojant gali sukelti impotenciją. Retkarčiais afrodiziaka sukelia šalutinį efektą, kuris gali pridaryti daugiau žalos negu naudos. Pvz., iš ispaniškų muselių gaminamas kantaridino preparatas dirgina šlapintakius ir lyties organus, stiprina erekciją, tačiau kartu labai kenkia inkstams ir šlapimo pūslei. Nuo seniausių laikų tikėta, jog vyriškos lyties organai ir jų išskyros daro stiprų erotinį poveikį. Buvo valgomi tam tikrų gyvūnų kiaušinėliai, geriama sperma. Juose esantis testosteronas ir prostogladinas iš tiesų stiprina seksualinį potraukį. Iš kai kurių medžiagų gaminamo ekstrakto afrodiziakinės savybės moksliškai patvirtintos, iš jų gaminami įvairūs vaistiniai preparatai. Tai johimbinas - alkaloidas, gaunamas iš Afrikoje augančio johimbo medžio žievės. Afrikoje ta žievė labai seniai vartojama kaip Europoje pradėtas vartoti XIX a. pabaigoje. Tiesiogiai veikia erekcijos, taip pat ejakuliacijos nervinius centrus. Juo gydomas, pvz., senyvame amžiuje sumažėjęs lytinis potraukis. Strichninas - iš Indijoje augančio činčibero sėklų gaunamas alkaloidas; tiesiogiai veikia erekcijos bei ejakuliacijos nervų centrus. Tonizuoja visą organizmą. Juo gydomi seksualiniai sutrikimai, kurių pagrindas - sumažėjęs lytinis jautrumas (pvz., ejakulatio retardatum). Mandragora - mandragoros augalo šaknis; primena žmogaus figūrą, pagal legendą išauga iš pakarto berniuko ar jaunuolio sėklos.

Jos preparatai keliolika amžių vartojami arabų šalyse; stiprina seksualinių išgyvenimų intensyvumą. Ženšenio, augančio Korėjoje, Kinijoje ir Mongolijoje, preparatai nuo seno vartojami Kinijoje ir Japonijoje, pastaruoju metu pasirodė ir Europos rinkoje. Lytinį potraukį stiprina ir narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą: kokainas, opiumas, morfijus, hašišas. Padidina seksualinį jautrumą, kai kurie sukelia erotinius vaizdinius bei fantazijas, kuriose neretai dominuoja deviaciniai motyvai. Hašišas ne tik sužadina geismą, bet ir užtikrina ilgai trunkančią (net kelias valandas) erekciją. Visi narkotikai slopina psichologinius stabdžius ir taip išlaisvina seksualinę energiją. Skatinantį poveikį narkotikai turi tik iš pradžių, nuolat vartojant lytinė funkcija dažniausiai nuslopsta. Sekso terapijoje narkotikai nevartojami dėl sukeliamų pavojingų padarinių.