AIDS (sutr. iš anglų Acąuired Immuno Deficiency Syndrome - įgimto imunodeficito sindromas), infekcinis susirgimas, kurį sukelia ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas). ŽIV platinami per kraują, spermą ir makšties išskyras (kituose kūno skysčiuose virusų koncentracija daug mažesnė, todėl kiti infekcijos plitimo būdai mažai tikėtini).

Liga pirmą kartą aptikta 1981 m. Kalifornijoje tarp homoseksualistų, nors manoma, kad ji atsiradusi Centrinėje Afrikoje XX a. šeštajame dešimtmetyje. Per kraują ŽIV prasiskverbia j žmogaus imuninės sistemos ląsteles, pvz., limfocitus, ten dauginasi ir iš vidaus jas suardo. Imuninės apsaugos sistema pamažu silpnėja ir net lengvi negalavimai gali virsti sunkiais infekciniais susirgimais (plaučių, smegenų, smegenų plėvės ir kt. uždegimai, nuo kurių miršta 2/3 ligonių). Susilpnėja ir organizmo atsparumas piktybiniams augliams. Užsikrečiama per lytinius santykius, perpilant kraują kitam žmogui, persodinant organus. Amerikoje ir Europoje dažniausiai užsikrečia vyrai homoseksualistai. Afrikoje AIDS sergančių vyrų ir moterų skaičius beveik nesiskiria. Nustatyta, kad JAV 73% visų sergančių yra vyrai homoseksualistai, 13% - narkomanai, 3% - asmenys, kuriems buvo perpilamas kraujas, 2% - aukščiau išvardintų asmenų lytiniai partneriai, 5% - prostitutės. Skiriamos 4 ligos fazės.

Pirmoji fazė prasideda praėjus 4 savaitėms - 4 mėnesiams nuo užsikrėtimo, reiškiasi trumpalaikiais, gripą primenančiais negalavimais, ligonio kraujyje jau yra daug virusų, todėl jis yra ŽIV platintojas, bet kraujyje dar nėra antikūnių, todėl užsikrėtimo negalima diagnozuoti. Antroji fazė - kraujyje atsiranda antikūnai, todėl ligą galima nustatyti serologiniais metodais. Šiuo metu ligonis jaučiasi sveikas ir darbingas. Trečioji fazė (po 2-4 metų) - išbrinksta limfmazgiai, pasirodo kiti ligos simptomai. Ketvirtoji fazė prasideda po 4-6, o kartais ir daugiau metų. Ligos progresavimą gali sulėtinti vaistas AZT. Paprastai ji baigiasi mirtimi. Vaistais liga kol kas nepagydoma, vienintelis apsisaugojimo būdas - saugus seksas.