AMŽIUS IR SEKSUALUMAS. Ką tik gimęs žmogus jau yra seksualinė būtybė. Seksualumo požymiai ir raiška priklauso nuo žmogaus amžiaus.

Vaikystė: jau žindomas kūdikis turi autoerotinių polinkių, patiria savotiškų malonumų - žįsdamas motinos krūtį, glausdamasis prie motinos ar tėvo, liečiant jo lyties organus. Tai savotiška įžanga į vėliau išsiskleisiančias brandžias seksualines reakcijas. Stebėdamas vaikų seksualines reakcijas, Z. Freudas suskirstė vaikų seksualumą į tris etapus: oralinį, analinį ir falinį, kuris lytiškai bręstant pereina į genitalinį. Skaityk apie froidizmą. Šiandien šio požiūrio laikosi tik ortodoksalūs psichoanalitikai, nors niekas neneigia, kad nuo kūdikystės žmogus nėra "seksualinis neutralas".

Brendimo amžius. Jo metu dažniausiai pradedama masturbuotis. Kartais šio malonumo galimybė atsiveria atsitiktinai, kartais pastūmėja kiti (kai berniukai praleidžia daug laiko kartu - internatuose, bendrabučiuose ir pan.). Dažniausiai tai neturi nieko bendro su homoseksualumu, tik nedidelė dalis ankstyvojoje jaunystėje užsiimančių vienas kito masturbavimu vėliau tampa homoseksualistais. Brendimo laikotarpiu padidėja partnerystės poreikis, kuris iš pradžių reiškiamas nekingu, petingu, o netrukus ir tikrais lytiniais santykiais. Europinės kultūros šalyse pirmasis lytinis aktas atliekamaas dažniausiai 17 m. jaunuolių. Prasidėjus nereguliariems lytiniams santykiams, masturbavimasis mažėja, tampa tik lytinio akto pakaitalu, kai nėra progos patenkinti geismą su partneriu. Šiuo metu sustiprėja erotinės fantazijos, jaunuolis jau sąmoningai išgyvena seksualinius pojūčius, mokosi juos valdyti. Daugelis jaunuolių sieja seksualinį potraukį su meile ir partneryste. Visa tai neretai gaubia romantiškumo aureolė.

Lytinė branda. Daugelis turi nuolatinius seksualinius partnerius (dažniausiai sutuoktinį). Prasideda reguliarūs lytiniai santykiai, jų dažnumas kiekvienoje poroje vis kitoks. (Skaityk: lytinių aktų dažnumas). Daugumai moterų susiformuoja gebėjimas patirti orgazmą. Didžiausias seksualinis pajėgumas nuo 20 iki 35 m., vyrui šis laikotarpis prasideda ir baigiasi šiek tiek anksčiau negu moteriai. Moteriai tai vaisingumo ir gimdymo laikotarpis.

Klimaksas ir senatvė. Moterims šiuo metu keičiasi hormoninė veikla, pamažu slūgsta gebėjimas pastoti ir gimdyti, tačiau seksualiniai pojūčiai ir reakcijos ženkliau nepasikeičia. Po 50 metų lytinis aktyvumas paprastai pradeda silpnėti vienoms staigiau, kitoms lėčiau. Vyro hormoninės funkcijos nepakinta, tačiau lytinis aktyvumas slūgsta greičiau. Šiame amžiuje vyro seksualinės funkcijos sutrinka dažniau, į sutrikimus vyrai paprastai reaguoja jautriau negu moterys. Vaisingumo vyrai nenustoja, kol neišnyksta lytinis potraukis. Moterims pradeda atrofuotis makšties gleivinė, lytinis aktas tampa skausmingesnis, ir jei nesiimama jokių priemonių (hormoninio gydymo ar kosmetinių priemonių prieš suartėjimą sutepant vyro varpą vazelinais, kitais tepalais), tai gali sukelti dispareuniją. Abiejų lyčių seksualinės reakcijos lėtesnės ir ne tokios intensyvios kaip anksčiau. Vyrams erekcija atsiranda lėčiau, išsilaiko trumpiau, varpos pakilimo kampas mažesnis. Sperma išsiveržia vėliau, išsilieja mažiau. Senesnių moterų liubrikacija prasideda vėliau, makšties išskyrų sumažėja.

Sveikas žmogus seksualiai aktyvus esti iki gilios senatvės. Seksualinį seno žmogaus gyvenimą dažniau trikdo ne seksualiniai sutrikimai, o bendrieji senatvės susirgimai. Todėl senatvėje labiau negu bet kada suvokiama, kad vaginalinis lytinis aktas yra svarbus, bet ne vienintelis seksualinio pasitenkinimo būdas. Senatvėje labiausiai tinka alternatyviniai suartėjimo būdai, nereikalaujantys didesnių fizinių pastangų.