ANORGAZMIJA (gr. an... + orgazmija), moters nesugebėjimas patirti orgazmą per sueitį nepriklausomai nuo jos trukmės. Tai dažniausias moterų seksualinis sutrikimas.

Moters gebėjimas išgyventi orgazmą gali būti sutrikęs įvairiu laipsniu. Šalia moterų, išgyvenančių orgazmą per kiekvieną sueitį, ir moterų, niekada jo nepatyrusių, yra daug tokių, kurių gebėjimas patirti orgazmą daugiau ar mažiau sutrikęs. Pagal vokiečių seksologo S. Schnabl'io duomenis, nuo anorgazmijos kenčia apie 40% visų moterų, pagal kitus duomenis -10% moterų apskritai nebuvo patyrusios orgazmo, dar 20% patiria orgazmą tik retkarčiais. Sugebėjimas patirti orgazmą nepastovus, jis gali keistis priklausomai nuo amžiaus ir situacijos, kurioje santykiaujama.

Pastaruoju, metu skiriami 3 pagrindiniai tipai: pirminė, antrinė ir situacinė.

Pirminė anorgazmija - jei moteris gyvenime niekada nebuvo patyrusi orgazmo; antrinė - jei moteris bent kartą išgyvenusi orgazmą, tačiau vėliau tas gebėjimas išnyko; situacinė - kai moteris tam tikromis sąlygomis ir su tam tikra partneriu gali patirti orgazmą, o kitom sąlygom ir su kitais partneriais - negali. Kai kurie seksologai prie atvejų priskiria ir vadinamąją preorgazmiją, kai moteris dar "neišmokusi", neįpratinta patirti orgazmą, nors potencialiai gali jį išgyventi. Apskritai orgazmo sutrikimų įvairovę labai sunku klasifikuoti. Iki šiol nesutariama, ar laikytina jei moteris patiria orgazmą stimuliuojant vulvą ir varputę pirštu ar liežuviu, bet nepasiekia orgazmo net labai ilgo vaginalinio lytinio akto metu. Nesugebėjimas patirti orgazmą dažniausiai siejamas su frigidiškumu, o pastarąjį paprastai sukelia psichologiniai veiksniai. Jie gali būti labai įvairūs.

1. Tai veiksniai, trukdantys užsimiršti, atsipalaiduoti - baimė pastoti, sueičiai nepalanki situacija, nerimas, kad lytinį aktą pamatys pašaliniai.

2. Menkas lytinis potraukis - dėl prastos nuotaikos, fizinio ar psichinio nuovargio.

3. Konfliktiška meilė - kai moteris myli ne tą vyrą, su kuriuo santykiauja (tokiu atveju vaizduotėje regėdama mylimąjį gali pasiekti orgazmą).

4. Socialiniai veiksniai - religijos, auklėjimo įteigtas klaidingas neigiamas požiūris į seksą ir į vyrus apskritai.

5. Įvairūs su partneriu susiję konfliktai. Dėl partnerio kaltės susiformavusios atvejai dažniausi. Priežastimis gali būti partnerio seksualinių žinių ir patyrimo stoka, įsivaizdavimas, jog moters seksualinės reakcijos tokios pat kaip ir vyro; vyro egoizmas, pasireiškiantis tuo, kad jis nekreipia dėmesio į moters reakcijas, nežino jautriausių erogeninių zonų, o jei ir žino, nesistengia jų stimuliuoti. Panašiais atvejais pamažu susiformuoja sąmoningas ar nesąmoningas priešiškumas partneriui, kuris iš pradžių slopina seksualines emocijas, o vėliau išsivysto į antrinę anorgazmiją. Anorgazmijos priežastimi gali būti daugiau ar mažiau išreikšti deviaciniai moters polinkiai (sadistiniai, mazochistiniai ar kt.), kurių partneris nepastebi ir todėl nemoka atitinkamais veiksmais padėti moteriai pasiekti orgazmą.

Kai moteris nuolat santykiaudama su vyru per ilgesnį laiką nepatiria orgazmo, galima atsekti tam tikrą tipišką sutrikimo evoliuciją - nuo lengvesnių prie sunkesnių formų. I etapas - orgazmo dažnai nebūna; II etapas - orgazmo nebūna, tačiau aktas teikia malonumą; III etapas - orgazmo nebūna, lytinis aktas moters visai nejaudina, lyg tai būtų jos neliečiantys mechaniniai veiksmai; IV - orgazmo nebūna, o pats lytinis aktas nemalonus, stengiamasi jo išvengti.

Nenoras santykiauti gali būti:
a) sąlygiškas, daugiau kilęs iš įsitikinimo, jog ir šį sykį vietoje malonumo patirs nusivylimą ir susierzinimą;
b) tik tam tikro konkretaus partnerio atžvilgiu; su kitu partneriu seksualinės reakcijos normalios;
c) visų vyrų atžvilgiu. Dažniausiai prasideda I etapu ir baigiasi IV-uoju. Gydoma taip pat etapais, tik atvirkščia tvarka. Gydymas efektyvesnis, jei į seksologą kreipiamasi pastebėjus pirmuosius požymius.

Anorgazmiškoms moterims dažnai atsiranda antriniai nerviniai sutrikimai; moteris darosi irzli, isteriška, gali atsirasti nemiga. Per lytinį aktą nepatyrus natūralios fiziologinės ir psichologinės iškrovos (orgazmo), dėl kraujo suplūdimo į dubens sritį gali prasidėti maudžiantys dubens ir papilvės skausmai, skausmingos mėnesinės, gali atsirasti pakitimų lyties organuose. Juos gydant būtinas ginekologo ir seksologo bendradarbiavimas. Pirmasis gydo somatinius pakitimus, antrasis - psichines sutrikimų priežastis.

Anorgazmiją gydoma įvairiais psichoterapijos metodais. Jei išsiaiškinama, kad priežastis - netinkami partnerių psichoseksualiniai santykiai, seksologas koreguoja abiejų partnerių klaidingus įvaizdžius ir įpročius. Pirminės anorgazmijos atveju, kai moteris, nepaisant įvairaus stimuliavimo, nė karto nepatyrusi orgazmo, taikomas mokomosios masturbacijos kursas. Mokoma namuose arba klinikoje. Pirmiausia moteriai patariama rasti seksualiai jautriausią vulvos vietą (daugelio moterų jautriausia ne makštis, o varputės sritis). Aptikus jautriausias vietas, moteriai patariama ranka jas stimuliuoti, prieš tai patepus tepalais ar kremais.

Masturbuojantis moteriai gali būti rodomi erotiniai piešiniai arba patariama pasitelkti erotines fantazijas. Jei orgazmo nepasiekiama, seksologas pataria panaudoti vibratorių. Jo dėka daugelis moterų patiria orgazmą. Po to, kai patiriamas pirmasis orgazmas, į kursą įtraukiamas vyras ar kitas seksualinis partneris. Moteris masturbuojasi jam dalyvaujant, o jis stebi, kaip tai daroma, ir mokosi. Kitas žingsnis - partneris stimuliuoja moters lyties organus iki orgazmo. Dar vėliau pereinama prie vaginalinio lytinio akto (įstumiant varpą į makštį), kartu stimuliuojant varputę ranka. Šiuo atveju rekomenduojamos sueities pozos - moteris sėdinti ant vyro arba varpa įstumiama iš užpakalio. Šiuo metodu 80-90% atvejų išgydoma.