ANTINKSČIAI (lot. glandulae suprare-nales), porinė belatakė liauka. Antinksčiai yra du, po vieną virš kiekvieno inksto. Gelsvi minkštos konsistencijos, suaugusio žmogaus abiejų svoris 4-13 g. Dešinysis trikampis ir mažesnis už kairįjį, kuris panašus į mėnulį. Antinkstis sudarytas iš šerdies ir žievės. Žievė susidariusi iš trijų sluoksnių, zonų; kamuolinės, pluoštinės ir tinklinės.

Šerdis gamina hormonus, vadinamus katecholaminais (adrenaliną, noradrenaliną ir dofaminą), kurie veikia medžiagų apykaitą, širdies, kraujotakos ir kitų vidaus organų funkcijas. Antinkščio žievė gamina stersidinius hormonus - kortikosteroidus, kurie, patekę į kraują, reguliuoja baltymų, angliavandenių, riebalų, vandens ir elektrolitų apykaitą. Kiekviena antinkščio žievės zona gamina atitinkamus tos grupės hormonus. Nustatyta, kad žievė gamina apie 60 įvairių hormonų, daugelio jų fiziologinė reikšmė neištirta, veiklą reguliuoja hipofizės priekinės skilties adrenokortikotropinis hormonas, hipotalamas ir centrinė nervų sistema. Be žmogus gyventi negali. Antinkščiuose gaminami lytiniai hormonai ypač svarbūs vaikystėje ir senatvėje, kai lytinės liaukos šių hormonų beveik negamina.