APIPJAUSTYMAS, vyro ar moters lyties organų chirurginės operacijos, atliekamos ritualiniais ar mediciniais tikslais. Esama įvairių apipjaustymo būdų: vyro apyvarpės įpjovimas (incisio), apipjovimas (circumcisio), mašnelės įpjovimas, kokio nors pašalinio daikto įsiuvimas po varpos oda (implantatio) ir kt.

Moterų apipjaustymo būdai - dirbtinė defloracija, makšties praplatinimas, lyties lūpų sujungimas (infibulatio), apyvarputės išpjovimas, varputės pašalinimas ir kt. Apipjaustymas dažniausiai atliekamas brendimo amžiuje (nuo 7 iki 20 metų) ir paprastai laikomas iniciacijos apeigų dalimi. Po operacijos jaunuolis ar mergina, praėję dar kelias išbandymo stadijas, laikomi lygiateisiais genties nariais, turinčiais teisę vesti. Ten, kur vaikas apipjaustomas vos kelios dienos po gimimo (žydai, actekai, etiopai), ryšys tarp šio ritualo ir iniciįacijos apeigų užmirštas. Pirmieji duomenys apie apipjaustymą siekia senovės Egipto laikus (2800 m. pr. Kr.). Pagal Senąjį Testamentą apipjaustymas simbolizuoja žydų tautos ir Dievo sandorą.

Arabams užkariaujant naujas tautas ir diegiant islamą, paplito Artimuosiuose Rytuose, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje, dalyje Pietų Azijos šalių. Egzistuoja daugybė aiškinimų, kodėl šis paprotys atsirado. Žinomiausi yra šie:
1) higieninis (apsaugo varpą nuo spermos ir smegmos likučių;
2) kultinis (kraujo arba žmogaus aukos pakaitalas;
3) brendimo laikotarpiu padidėjusio seksualinio dirglumo slopinimas;
4) varpos arba varputės jautrumo padidinimas ir kt.