APVAISINIMAS, subrendusios vyriškosios ląstelės (spermijo) ir moteriškosios (kiaušinėlio) susiliejimas. Įvyksta per 2-3 d. po lytinio akto, per kurį į moters makštį įsilieja vyro sperma su spermijais. Kadangi makšties reakcija rūgšti, dalis spermijų žūva, kiti per 1/2 - 2 val. pasiekia kiaušintakius. Gimdos ir kiaušintakių terpė šarminė ir spermijai išlieka gyvybingi 2-4 paras.

Apvaisinimas įvyksta kiaušintakio ampulinėje dalyje. Susitikę su kiaušinėliu, spermijai išskiria fermentų, kurie ištirpina kiaušinėlio spindulinį vainiką ir patenka į kiaušinėlį; apvaisina tik vienas spermijas. Jo branduolys susilieja su kiaušinėlio branduoliu ir susidaro nauja ląstelė - zigota. Prasideda nėštumas. Apvaisintas kiaušinėlis (gemalas) per 3-6 paras nuslenka kiaušintakių į gimdą, joje įsitvirtina ir bręsta. Kai kiaušinėlį apvaisina keletas spermijų, gemalo vystymasis sutrinka ir jis dažniausiai žūva, arba įvyksta savaiminis abortas.

Apvaisinimo metu lytinės ląstelės per chromosomas perduoda naujam organizmui paveldimus tėvų požymius. Lytį nulemia vyriškoji lytinė ląstelė - spermijas. Kiaušinėlis visada turi tik X chromosomą, o spermijai - Y arba X chromosomą. Jeigu kiaušinėlį apvaisina spermijas su X chromosoma - gims mergytė. Jeigu kiaušinėlį apvaisina spermijas su Y chromosoma, - gimsta berniukas. Taigi kūdikio lytį lemia tik vyro spermijai ir atsitiktinumas. Šimtui mergaičių gimsta 106 berniukai.