APVAISINIMAS IN VITRO (lot. in vitro - stikle, mėgintuvėlyje), dirbtinio apvaisinimo būdas, kai moters kiaušidės funkcionuoja normaliai, o apvaisinti negalima dėl kiaušintakių ar gimdos kaklelio užakimo, dėl ko kiaušinėlis negali natūraliai susitikti su spermijais.

Tokiu atveju subrendęs kiaušinėlis (ar keli kiaušinėliai) vakuuminiu būdu išimami iš kiaušidžių, patalpinami į indą su specialiu skysčiu, kuriame apvaisinami vyro spermijais ir po to apvaisintas kiaušinėlis įvedamas į moters gimdą, kur ir užsimezga vaisius. Pirmąkart atliktas 1978 m. JAV. Taip apvaisintų moterų galimybė pagimdyti gyvą kūdikį sudaro apie 30% palyginti su natūraliai apvaisintų moterų galimybėmis.