DVIGUBA MORALĖ, dvigubas lytinis elgesys toje pačioje visuomenėje (vienas - vyrams, kitas - moterims), kai tam tikras vyrų elgesys toleruojamas, o moterų -smerkiamas ar net draudžiamas. Dvigubos moralės apraiškų būta seniausiose visuomenėse. Moters veikla apsiribojo vaikų gimdymu ir malonumų teikimu vyrui, o vyrai visais laikais monogaminių santykių laikėsi tik formaliai. Seksualiai jie visada buvo laisvesni, o moterys turėjo elgtis santūriai, iki santuokos likti skaisčios, santuokoje - būti ištikimos.

Mokslininkai vyrai teigė, esą vyro ir moters psichikos skirtingos; vyras iš prigimties poligamiškas, jo elgesio laisvė geriau tinka tęsti žmonių giminę. Vyravo nuomonės, kad jautrią, silpną moters psichiką turi saugoti jos globėjas ir ponas - vyras bei įstatymai. Todėl ir nesantuokiniai ryšiai traktuoti dvejopai: už tai griežtai baudė moteris, švelniai - vyrus.

Septintajame XX a. dešimtmetyje, pasikeitus gyvenimo būdui ir sąlygoms, susikūrė naujas moters lytinio aktyvumo fonas. Moteriai pradėjus aktyviai reikštis visuomeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje, dėl gyvenimo mieste anonimiškumo susvyravo tradicinės lytinės moralės formos. Pasikeitė moters vaidmuo lytiniame gyvenime bei jo reikšmė moteriai. Šie reiškiniai tapo naujos epochos, skambiai pavadintos seksualine revoliucija, pradžia. Tačiau ir dabar dvigubos moralės šalininkai vyrai savajai lyčiai leidžia daugiau, taip pateisindami nesantuokinius ryšius.