EFERCO DOKTRINA (pagl vokiečių mokslininko O. Efertz'o pavardę), pseudomokslinė teorija, atsiradusi XIX a. pabaigoje, pagal kurią kiekvienas vyras per visą gyvenimą turi 5400 ejakuliacijų "seksualinę atsargą".

Lytinis aktyvumas, pasibaigiantis sėklos išsiveržimu (masturbacija, petingas, lytinis aktas, poliucija) laikomas nuostoliu, ir šiaipjau ribotų seksualinių resursų švaistymu. Ši teorija visiems vyrams, nepriklausomai nuo amžiaus ir seksualinio temperamento, rekomendavo laikytis didžiausio lytinio saikingumo, jaunimui siūlė kuo ilgiau vengti lytinių kontaktų, sutuoktiniams - taupyti jėgas, lytiškai santykiauti retai, ypač vengti lytinių aktų kelis kartus per parą.

Šios teorijos autoriaus nuomone, vyro lytinio gyvenimo apribojimai padės išvengti ankstyvo "lytinio išsekimo" ir išlaikyti potenciją iki gilios senatvės.

Eferco doktrinai nepritarė žymiausi seksologai, nes ji ignoruoja fiziologijos pamatus ir prieštarauja ne tik klinikiniams tyrimams, bet ir gyvenimo patirčiai. Lytiškai aktyvūs vyrai daugelį metų beveik kasdien lytiškai santykiauja, nekenkdami savo sveikatai ir iki senatvės jų potencija nemažėja. Vyrams, gyvenantiems saikingą lytinį gyvenimą, gali kilti potencijos sutrikimų ne tik senatvėje, bet ir pakankamai jauniems.

Vyrų lytinio aktyvumo lygį lemia ne tariamas sėklos išsiveržimų skaičius, skirtas visam gyvenimui, o individualus seksualinis temperamentas, lytinė konstitucija. Skirtingų konstitucijų žmonių lytinis gyvenimas skiriasi, tai normalus reiškinys.