EKSHIBICIONIZMAS (lot. exhibere - demonstruoti), seksualinis nukrypimas, būdingas daugiau vyrams; apnuogintų lyties organų demonstravimas jaunoms moterims ar mergaitėms, paprastai tuo metu masturbuojanlis.

Priešingai negu manoma, dauguma ekshibicionistų yra silpnavaliai, uždari, viduje agresyvūs, bet išoriškai neryžtingi vyrai, dažnai su infantilumo požymiais. Kaip tam tikrą ekshibicionizmo užuomazgą galima vertinti vaikystėje paplitusį įprotį nuogintis prieš kitus žmones - tai daro apie 5% vaikų iki 7 metų amžiaus. Tačiau toks elgesys iš pradžių nekelia seksualinio susijaudinimo, todėl laikytinas tam tikros amžiaus grupės elgesio norma. Nustatyta tam tikra X> priklausomybė nuo fizinės ir psichinės vaikų sveikatos.

Fiziškai silpni ar ligoti vaikai apsinuogina retai, fiziškai sveiki - dažniau, o psichiškai nesveiki vaikai - dažniausiai. Sulėtėjus psichoseksualiniam brendimui (jį dažniausiai sąlygoja psichiniai susirgimai) lyties organų demonstravimas iš pradžių kelia lytinį susijaudinimą, o vėliau ir orgazmą. Gana dažnai ekshibicionizmą įtvirtina suaugę žmonės, netikėtai užtikę vaiką ar paauglį masturbuojantis.

Baimė ir gėda staiga tiek sustiprina seksualinį susijaudinimą, kad jį tuoj pat ištinka nepaprastai stiprus orgazmas. Po to "kandidatai" į ekshibicionistus, norėdami patirti kažką panašaus, patys ieško ir kuria atitinkamas situacijas, o joms pasikartojus keletą ar keliolika kartų, susiformuoja sunkiai įveikiamas patologinis potraukis.

Ekshibicionistams itin svarbus moterų ar merginų išgąstis, aiškiai išreikštas pasibjaurėjimas, todėl jie stengiasi pasirodyti staiga ir netikėtose vietose: iš už krūmų, balkonuose, namų tarpuvartėse. Kai kurie ekshibicionistai vakarais, apsirengę licptalčiu ar paltu, po kuriuo daugiau nieko nėra, slapstosi patamsyje netoli transporto stotelių, mokyklų, iš kurių grįžta mergaitės, o paskui, nužiūrėję auką, staiga pasirodo žibintų šviesoje ir atlapoję drabužį, demonstruoja stačią varpą. Kartais ekshibicionistai atlieka aktus vėlyvą vakarą autobuse ar traukinyje. Tokiu atveju pasirenkama vieta, iš kurios jie matomi tik vienai moteriai. Kadangi ekshibicionizmas daugelyje šalių baudžiamas kaip chuliganizmas, dažnai aukomis pasirenkamos mergaitės.

Ekshibicionizmas susijęs su sadizmu ir mazochizmu. Pirmuoju atveju didžiausią malonumą teikia auka pasirinktos moters gėda ir išgąstis, antruoju - gėda prieš save patį ir baimė būti nubaustam. Pastebėta, kad tais atvejais, kai moterys neišsigąsta ar nesusigėsta, o žiūri į ekshibicionistą su užuojauta, pastarasis paprastai nepatiria jokio malonumo ir dažniausiai iš įvykio vietos gėdingai pabėga.

Po seksualinės revoliucijos, pasikeitus moters požiūriui į vyrus ir į seksualumą (vis daugiau moterų beveik nekreipia dėmesio į ekshibicionisto išpuolį arba iškeikia jį, užuot drebėjusios iš baimės ar puldamos bėgti) ekshibicionizmo atvejų pastebimai sumažėjo. Tik labai retais atvejais ekshibicionizmas susijęs su tiesioginio prievartavimo kompleksu. Taip pat pastebėta, kad gentyse, kuriose lyties organai ne itin slepiami (šiltuose tropiniuose kraštuose, Ramiojo vandenyno salose), ekshibicionizmas visai nežinomas.

Moterų ekshibicionizmas paprastai pasireiškia kitomis, švelnesnėmis formomis, todėl kai kurie seksologai linkę manyti, kad ekshibicionizmas būdingas tik vyrams. Pvz., kai kurios striptizo šokėjos šokdamos stipriai lytiškai susijaudina, kartais net patiria orgazmą. Kai kurios mėgsta apnuoginti krūtis.

Ekshibicionizmas kartais laikomas magišku veiksmu, kuriuo siekiama pakeisti išorinį pasaulį. Varpa paprastai simbolizuoja vyrišką jėgą, todėl jos demonstravimas simboliškai pakeičia patį lytinį aktą, kuris dėl paties individo psichologinių savybių negali būti atliekamas tikrovėje. Taip pat pastebėta, kad beždžionių bandose, taip pat bendruomenėse, kur praktikuojamas falo kultas, varpa yra jėgos ir valdžios įvaizdis. Ekshibicionisto įsitikinimu, auka, išvydusi nuogą varpą, privalo jausti baimingą pagarbą tos jėgos demonstruotojui.