EKSTAZĖ, sąmonės būsena, kuriai būdingas begalinės laimės ir pasitenkinimo pojūtis, savikontrolės praradimas, savotiškas "išėjimas" už asmenybės ribų ir susiliejimas su kažkuo didesniu už patį žmogų.

Ekstazinės būsenos ištikdavo senovės graikus per Dionizui ir kt. vaisingumo dievams skirtas kultines apeigas. Seksologijoje ekstaze vadinamas audringas nekontroliuojamas elgesys lytinio akto, orgazmo metu.