ELISAS (Ellis Henry Havelock, 1859-1939), anglų gydytojas, psichologas, vienas seksologijos pradininkų, rašytojas.

Domėjimąsi seksu paskatino, be kita ko, jo paties seksualinės problemos. Mokslinėje veikloje daugiausia dėmesio skyrė seksualumui ir jo reikšmei žmogaus gyvenime. Tyrinėjo visas žmogaus seksualinio vystymosi fazes, biologinius seksualumo pagrindus, psichologinius aspektus, seksualinius nukrypimus, seksualumą nėštumo metu.

Apsivedė 32 metų amžiaus. Harmoningai gyveno su žmona 25 metus, nors nė karto neturėjo su ja vaginalinio lytinio akto dėl chroniškos priešlaikinės ejakuliacijos.

Auklėjamas atšiaurioje viktorianizmo epochoje, viešpataujant griežtai neigiamam požiūriui į seksą, atskyrusiam meilę nuo lytinio potraukio. Tuo metu itin griežtai smerkiama masturbacija. Medicinos autoritetai tvirtino, kad jos pasekmės - aklumas, impotencija, psichinės ligos. Reikšmingiausia Eliso seksologijos knyga - "Seksualinės psichologijos tyrinėjimai" (1896). Joje reiškė nemažai tam laikotarpiui naujų ir revoliucingų idėjų. Pvz., tvirtino, kad daugelis vaikų poelgių yra seksualinio pobūdžio, kad masturbacija yra nežalingas, normalus reiškinys, kad merginos subręsta anksčiau, bet seksualinį aktyvumą pradeda rodyti vėliau negu vaikinai.

Aiškino, kad būtinas vaikų seksualinis auklėjimas, reikalavo moteriai lygių teisių sekso srityje, siekė, kad kontracepcija būtų pripažinta ir jos galimybėmis naudojamasi. Daugelis jo teiginių pripažinti ir pradėti įgyvendinti tik antrojoje XX a. pusėje. Eliso pažiūros šokiravo įvairių seksualinių draudimų prislėgtus amžininkus. Sugriovė prietarą, esą moterys nejaučia lytinio potraukio, teigė, jog iš esmės vyro ir moters orgazmas nesiskiria. Smerkė teisinį homoseksualistų persekiojimą, teigdamas, jog homoseksualinė meilė psichologijos požiūriu nesiskiria nuo heteroseksualinės. Laikomas individualių seksualinių reakcijų koncepcijos pradininku (pagal šūkį - ne kiekvienas yra toks, kaip tu).

Tiems laikams tai buvo labai revoliucingas teiginys, nes trūkstant mokslinių duomenų kiekvienas laikė savo seksualinius norus ir įpročius seksualumo masteliu - kito mastelio paprasčiausiai nebuvo. Vertinant Eliso įnašą į seksologiją sakoma, kad jo darbai padėjo žmonėms patirti išgyvenimus, kokius patiria žmogus, iš tamsaus tunelio išėjęs į šviesą ir išvydęs nuostabų peizažą.