EMBRIOGENEZĖ (gr. embryon - gemalas + genesis - vystymasis, kilmė; embrioninis vystymasis), žmogaus gemalo organų formavimasis gimdoje, kurio metu šie organai užsimezga.

Lytiniai organai vystosi pagal embriono genetinę (chromosominę) lytį (lyties genetika). Lyties organai, susiję su šlapimo šalinimo organais, formuojasi iš gemalo pirminio inksto. Iš jo susidaro Volfo kūnas, po to, augant jo epiteliniam sluoksniui, išsivysto gemalo volelis - pirminės lytinės liaukos užuomazga. Šiose užuomazgose palaipsniui atsiranda pirminės lytinės ląstelės - gonocitai (spermijų prototipai), audinių ląstelės, kurios vėliau gamina lytinius hormonus, bei indiferentiškos ląstelės, kurios vykdys trofinę ir atraminę funkcijas.

Nuo 7 vystymosi savaitės pirminės lytinės liaukos audinių struktūros pradeda vystytis į vyriškąsias (sėklidės) ar moteriškąsias (kiaušidės) lytines liaukas pagal chromosominį kodą. Pirminė lytinė liauka į kiaušinėlį išsivysto iki 60 dienos. Iki to laiko susiformavę vaisiaus kiaušinėliai pradeda išskirti vyriškuosius lytinius hormonus, kurių kontroliuojami vystosi išorės ir vidaus lyties organai. Kiaušinėliai aktyviu endokrininiu organu tampa labai anksti, o kiaušidės embriono vystymosi metu aktyviai nefunkcionuoja, ir vystymasis pagal moters tipą vyksta pasyviai. Jei nėra androgenų ar pažeistas jų išskyrimas, išoriniai lyties organai gali formuotis pagal moters tipą arba išsivysto jų anomalijos.

Antrojo mėnesio pabaigoje formuojasi gemalo dubens inkstas. Tuo laiku pirminio inksto išeinamasis kanalas susiskaido į Volfo ir Miulerio pratakas. Iš Volfo pratakos formuojasi sėklos išstūmimo latakai, o iš Miulerio pratakos, jei vystosi moteriškoji lyties orientacija - kiaušintakiai. Vyriškieji lytiniai hormonai, kuriuos išskiria embrioniniai kiaušinėliai, stimuliuoja Volfo pratakų vystymosi. Jos viršutinė dalis susijungia su kiaušinėlio sėkliniais kanalėliais ir suformuoja sėklos kanalėlius, kiaušinėlio tinklą ir kiaušinėlio priklausinio kanalą; vidurinioji Volfo pratakos dalis persiformuoja į sėklos kanalą; apatinė dalis išsiplečia, sudarydama atsikišimą, iš kurio formuojasi sėklinė pūslelė. Pati žemiausia Volfo pratakos dalis tampa sėklos kanalu. Lytinio -šlapimo sinuso dalis, esanti dubens srityje, tampa priešine liauka ir membranine šlapimtakio dalimi bei suformuoja priešinės liaukos užuomazgą. Jei vystosi vyriškosios lyties vaisius - išnyksta, lieka tik rudimentai: viršutinė dalis - Morganijos hidatidė, apatinė - "vyriškoji gimdelė", kuri yra šlapimtakio prostatos dalies sėklos kauburėlio priedas. Moteriškos lyties embriono lytinių ląstelių dalis besivystančioje kiaušidėje auga greičiau, jos suapvalėja, apsupamos mažesnėmis ląstelėmis, formuojasi pirminiai folikulai. Vėliau susiformuoja kiaušidės išorinis - žievinis ir vidinis - šerdinis sluoksniai.

Pastarasis išraizgytas kraujagyslių, limfagyslių ir nervų. Besivystydama kiaušidė su kiaušintakiais pasislenka į dubens sritį. Iš Miulerio pratakos vystosi kiaušintakiai, o iš suaugusių jų dalių susidaro gimda ir makšties vidinė dalis.

Nuo ketvirtojo mėnesio pradeda formuotis gemalo išoriniai lyties organai. Abiejų lyčių jie formuojasi iš lytinio gūbrelio, kloakinio plyšio ir dviejų porų raukšlių.

Vyriškos lyties vaisiuje, veikiant kiaušinėlių išskiriamiems androgenams, lytinis gūbrelis nuo 10-11 savaitės pradeda didėti ir iš jo išsivysto varpos galvutė ir liemuo. Moteriškos lyties embrionų lytinis gūbrelis padidėja tik truputį ir tampa varpute. Lytinės raukšlės išsiplečia ir tampa mažosiomis lytinėmis lūpomis. Išorinė lytinio plyšio dalis paplatėją ir tampa makšties prieangiu. Lytiniai voleliai tampa didžiosiomis lytinėmis lūpomis, jose susikaupęs riebalinis audinys uždengia ma¬žąsias lytines lūpas.