ENDOGAMIJA (gr. endon - viduje + gamein - vesti), santuokos forma, kai vesti leidžiama tik tai pačiai genčiai, kastai, socialiniam sluoksniui priklausantį asmenį.

Seksualiniai ryšiai su kito sluoksnio asmeniu buvo griežtai draudžiami, draudimų pažeidėjai baudžiami šalinant iš kastos arba jų vaikus priskiriant žemesnės kastos partneriui. Pirmykštės bendruomenės ir gentys dažniausiai būdavo endogamiškos.

Endogamija atsirado tada, kai gentyse prasidėjo etninė ir socialinė diferenciacija (pvz., Polinezijoje). Archainėse valstybėse endogamija padėjo išlaikyti valdovų dinastijų tęstinumą (pvz., senovės Egipto, inkų valstybėse). Šias valstybes valdančiose gentyse būdavo leidžiamos brolių ir seserų vedybos. Plg. egzogamija.