EROTOMANIJA (gr. eros + manija), sinonimai - erotizmas, hiperseksualumas; padidintas lytinis potraukis, pasireiškiantis lytinių aktų dažnumu bei įvairumu arba ypatinga seksualine galia.

Kraštutiniais atvejais reiškiasi ilgalaike skausminga erekcija, kuri atsiranda net dėl visai neseksualinių dirgiklių. Įprastas lytinis aktas su vienu ar net keliais partneriais dažnai nepatenkina seksualinių poreikių, jos pagrindu dažnai atsiranda seksualiniai nukrypimai, pradedama patologiškai masturbuotis, ieškoma orgasfinių lytinio potraukio patenkinimo galimybių (orgijos).

Vyrų erotomanija vadinama satyrizmu, moterų - nimfomanija.

Pasakyti, kas yra normalus lytinis potraukis, neįmanoma, tai yra sąlygiška sąvoka, be kita ko, priklausanti nuo socialinėje aplinkoje vyraujančių papročių. Nuo tos sąlygiškos normos į vieną pusę nukrypsta padidinto, o į kitą - sumažinto seksualumo žmonės. Abi tas grupes galima laikyti patologinėmis, tačiau kiekvienu atveju tuos nukrypimus reikia vertinti individualiai - jei asmenybės struktūra ir socialinė žmogaus elgsena nesutrikusi, lytinio potraukio nukrypimai nuo normos nelaikytini erotomanijos pasireiškimu.

Pvz., žmonės, gyvenantys intensyvų seksualinį gyvenimą, tačiau kartu energingai ir sėkmingai dirbantys, normaliai bendraujantys, nejaučia jokių nepatogumų dėl padidinto seksualumo, jis tiesiog išreiškia žmogaus gyvybinę energiją. Padidintas seksualumas laikytinas tada, kai būtinybė patenkinti seksualinį potraukį iškyla aukščiau visko, nustumia į šalį visas kitas gyvenimo sritis ir dėl to atsiranda socialinių, profesinių ir kt. problemų.

Antras svarbus erotomanijos rodiklis - asmenybės struktūros pakitimai. Jei lytinis aktyvumas tapęs vienintele egzistencijos praturtinimo forma, nors potencialiai žmogus galėtų pasireikšti ir kitose gyvenimo srityse, tokia erotomanija laikytina nervine erotomanija. Kai žmogus iš vidaus tuščias ir jo galimybės realizuoti save kitais būdais menkos, tada padidintas lytinis aktyvumas liudija asmenybės vystymosi sutrikimus. Nervinės priežastimi, be paties padidinto lytinio potraukio, gali būti netikrumas, nedrąsa, netikėjimas savo seksualinėmis galimybėmis. Šį netikrumą siekiama įveikti nuolat ieškant naujų partnerių ir stengiantis kuo dažniau lytiškai santykiauti - taip ir sau pačiam, ir aplinkiniams norima įteigti asmenybės vertingumą, hiperkompensuoti menkavertiškumo pojūtį.

Daugelis erotomanų pasižymi pagyrūniškumu, pasiekę naują seksualinę "pergalę" tuoj pat skuba pasigirti pažįstamiems. Hiperkompensacijos mechanizmas kartais būna toks stiprus, kad pastūmėja į erotomaniją ir tokius žmones, kurių seksualinis potraukis visai normalus. Erotomanija dažnai serga žmonės, dėl objektyvių priežasčių negalintys normaliu būdu patenkinti lytinio poreikio (kaliniai, jūreiviai). Pastangos suvaldyti priverstinį susilaikymą dažnai duoda priešingą rezultatą - sukelia nuolatinį seksualinį susijaudinimą, kuris nuraminamas tik dažnai masturbuojantis. Erotomanija gali atsirasti ir dėl fiziologinių bei psichinių susirgimų. Dažnai yra šizofrenijos bei psichopatijos pasekmė (šios ligos nuslopina psichinius bei moralinius stabdžius, todėl seksualinis poreikis tenkinamas atvirai, be gėdos ir varžymosi). Erotomanija taip pat sukelia organiniai smegenų susirgimai, hormoniniai sutrikimai, piktnaudžiavimas narkotikais.