EUPAREUNIJA (gr. eu - geras, tobulas + pareunos - sugyvenimas), kai abu partneriai vienu metu patiria orgazmą.

Net mokslinėje literatūroje kartais teigiama, kad tai būtina partnerių seksualinės harmonijos sąlyga. Tačiau daugumai partnerių tai sunkiai įgyvendinama svajonė. Žinoma, kad ne visos moterys ir ne visada gali pasiekti seksualinę iškrovą (ypač sergančios anorgazmija, frigidiškumu), tokios poros eupareunijos niekada nepatiria. Vyrauja nuomonė, kad už abu partnerius patenkinantį lytinį aktą atsakingas tik vyras, todėl daugelis vyrų visą dėmesį skiria tiems techniniams būdams, kurie, jų nuomone, turi duoti laukiamą rezultatą.

Partneriui, kuris visą dėmesį skiria tik tam, kad moteris pasiektų orgazmą, intymumas su mylimu žmogumi vis dažniau tampa mūšiu dėl "absoliučiai būtino jausmo", suvokiamo kaip tam tikras vyro 'kokybės" ženklas. Dėl to nebelieka spontaniškumo ir galimybės maksimaliai atsiduoti jausmams. Jei partneriai nesidžiaugia erotiniais išgyvenimais, o siekia tikslo, jie seka savo jausmus, dėl to kyla nepageidaujama įtampa. Rezultatas dažnai būna priešingas - atsiranda seksualinių sutrikimų.

Iš esmės tikslas gražus - kartu pasiekti orgazmą, bet tai tik bendro gyvenimo epizodai, labai retai - dažni, numatomi. Jei moteris nori ir gali pasiekti orgazmą, tai nesvarbu, kuriuo lytinio bendravimo momentu ji šį jausmą pajus. Partneriai turi orientuotis į realias galimybes ir abiejų nusiteikimą.