FEMINIZMAS (iš lot. femina - moteris), visuomeninis ir moralinis moterų judėjimas už lygias teises su vyrais.

Pagal Ch. Funje, pirmąkart pavartojusį šį terminą, visuomenės kultūringumo lygį geriausiai parodo tai, kokią padėtį joje užima moterys. Judėjimo pradžia - XIX a. pirmoji pusė. Pradiniai reikalavimai - suteikti moterims pagrindines pilietines teises: teisę į išsilavinimą, darbą, rinkimų teisę. Už šias teises kovojančios moterys jungėsi į grupeles ir sąjungas. Šiuo metu daugelis pirmųjų feminizmo reikalavimų įgyvendinti, todėl judėjimas susiskaidę.

Feminizmo dėmesio centre atsidūrė ne moterų teisės apskritai, o lyčių santykiai. XX a. septintajame dešimtmetyje, po seksualinės revoliucijos, feminizmas tapo radikalesnis, jį pradėta vadinti neofeminizmu. Neofeministės skelbia, kad visa ankstesnė istorija buvo moters išnaudojimo istorija, kad visos dabartinės moralinės vertybės ir socialinės institucijos sukurtos įtvirtinti vyrų viešpatavimą. Todėl moterys privalo kovoti prieš visą "vyriškųjų normų" pasaulį, diegti naujas moralės normas, kuriose atsispindėtų moteriškoji pasaulėjauta: gerumas, neagresyvumas, gilesnis tarpusavio supratimas, tolerancija. Neofeminizmo teoretikai: W. Reich, H. Marcuze, S. de Beauvoir, B. Fridan.