FENOTIPAS (gr. phaino - rodau + typos - atspaudas), organizmo išorinių ir vidinių struktūrų ir funkcijų visuma.

Fenotipas formuojasi veikiamas genotipo. Visi individo požymiai - ūgis, svoris, akių spalva, plaukų forma, kraujo grupė ir t.t, yra fenotipiniai. Lytinė sistema, kaip ir kitos organų sistemos, formuojasi kontroliuojama genetinių veiksnių. Fenotipas gali keistis dėl genetinio komponento ir aplinkos sąveikos, fenotipo genetinį komponentą sudaro abiejų tėvų chromosomų rinkiniai, patekę į zigotą.

Aplinkos įtaką lemia nechromosominiai veiksniai: zigotos motininė citoplazma; motininė aplinka, kurioje vystosi kiaušinis ir gemalas; zigotą iš išorės veikiantys veiksniai; bet kokie vidiniai ar išoriniai poveikiai, kurie gali turėti įtakos paveldimų požymių pasireiškimui individo fenotipe per visą jo gyvenimą. Normaliu fenotipu laikomas toks, kuris susidaro normaliomis aplinkos sąlygomis, veikiant normaliam (paprastai dominantiniam) genotipui.