FIKSACIJA (lot. fixus - įtvirtintas, pastovus), psichoanalizės terminas, aprašantis ankstyvųjų seksualinio vystymosi fazių ir pirmųjų išgyvenimų įtaką vėlesniam seksualiniam gyvenimui.

Įvairūs objektai, veiksmai, asmenybės bruožai ir kt., ankstyvoje vaikystėje kėlę seksualinį susijaudinimą ar teikę pasitenkinimą, užsifiksuoja sąmonėje bei pasąmonėje ir vėliau kelia panašius jausmus, kuria seksualinių prioritetų sistemą. Psichologijoje tai liguistas prisirišimas prie tam tikrų vaizdinių, jausmų, veiksmų schemos. Tie veiksmai atkakliai kartojami, nepaisant to, kad ankstesni bandymai nedavė laukiamo rezultato. Kasdieniame gyvenime pavyzdžiu gali būti situacija, kai raktą pametęs žmogus daugelį kartų ieško jo toje pačioje vietoje. Fiksacijos pavyzdys seksualiniame gyvenime: pabandęs erotiškai suartėti ir patyręs nesėkmę, žmogus vėl ir vėl bando suartėti panaudodamas tą patį scenarijų.