FREUDAS Zygmuntas (Freud Siegmunt, 1856-1939), austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas.

Didžiausi nuopelnai psichologijoje - pasąmonės atradimas ir psichoanalizės mokslo pagrindimas. Psichoanalizės metodus iš pradžių taikė neurozėms gydyti, vėliau išplėtojo juos iki filosofinės sistemos. Pirmasis suprato, koks reikšmingas žmogaus gyvenime seksualumas, kaip smarkiai jis veikia žmogaus vystymąsi, santykius su kitais žmonėmis. 1898 m. paskelbė darbą "Neurozių atsiradimas ir seksualumas", kuriame aiškino, esą daugelio neurozių priežastys - seksualiniai sutrikimai. Šios pažiūros susilaukė stiprios amžininkų kritikos - pirmiausia Freudas kritikuotas už vadinamąjį panseksualizmą.

1905 m. paskelbė veikalą "Trys seksualinės teorijos apybraižos", kuriame išdėstytos idėjos apie vaikų seksualumą bei tris jo stadijas, taip pat aiškinami garsieji Edipo ir Elektros kompleksai. Tuo metu vaikai laikyti aseksualiomis būtybėmis, todėl šis veikalas sukėlė šoką ne tik akademiniuose sluoksniuose, bet ir tai visuomenės daliai, kuriai psichologijos tyrinėjimai buvo tolimi. Iki seksualumas buvo siejamas beveik vien tik su žmogaus lyties organais. Manyta, kad seksualumas atsiranda tuomet, kai vyras ir moteris subręsta dauginimosi funkcijai.

Freudas atrado, kad iki tol vaikas išgyvena sudėtingus seksualinius jausmus, patiria tam tikras krizes (pvz., dantų kalimasis savo metu yra tiek pat reikšmingas, kiek vėliau berniuko tapsmas vyru). Žmogaus poelgių, apskritai viso gyvenimo varomoji jėga esanti libido-seksualinis potraukis. Libido jėgą Freudas neretai tapatino su gyvybingumu apskritai, seksualinį instinktą siejo su savisaugos instinktu.

1920 m. parašė knygą "Anapus pasitenkinimo principo", kuriame gerokai modifikavo libido teoriją, aiškindamas apie geismo gyventi ir daugintis (Eroto principas) bei geismo numirti ir išnykti (Tanatoso principas) prieštarą. Šie geismai tarsi neigia vienas kitą, tačiau jie labai artimi ir sudaro panašią sąvoku porą, kaip sadizmas ir mazochizmas.

Freudas aiškino, kad kiekvienas žmogaus orgazmas yra tarsi maža mirtis - fiziologijos požiūriu tarp jų esama panašumų. Freudo mokslo darbai ir praktinė veikla (1908 m. pradėjo leisti psichoanalizės darbų žurnalą, įsteigė psichoanalizės kliniką ir t. t.) padarė didžiulę įtaką XX a. humanitariniams mokslams ir apskritai pakeitė žmogaus sampratą. Pasąmonės mechanizmai, lytinio potraukio slopinimas ir jo išsiveržimas iš pasąmonės kalėjimo, seksualinių draudimų ir tabu ryšys su neurozėmis ir psichiniais susirgimais - visi šie atradimai sukrėtė tuometinės seksualinės moralės pamatus, išsklaidė daugelį seksualinių prietarų, kuriais buvo tvirtai tikima net XX a. pradžioje. Freudo darbai stipriai paveikė ne tik seksologiją, jie turėjo įtakos ir filosofijai, psichologijai, antropologijai, literatūrai ir menui.

Žiūrėk reikšmes: psichoanalizė, Edipo komplekas, pasąmonė.