GEMALAS, sin. embrionas, žmogaus organizmo vystymasis per pirmąsias aštuonias savaites po apvaisinimo.

Yra 5 gemalo vystymosi periodai: vienaląstis, skaidymasis, gastruliacija, organų užuomazgų atsiskyrimas, histogenezė. Iš pradžių, veikiant spermoje esančioms medžiagoms, kiaušialąstė atsiskiria nuo ją supančių folikulinio epitelio ląstelių. Po to ji skaidosi ir susidaro panašios į avietę blastodermos ląstelės, kiaušintakiu juda gimdos gleivinės link; šis laikotarpis trunka 7-10 dienų.

Blastocistos laikotarpiu (7-oji vystymosi para) gemalas implantuojasi į gimdos gleivinę, kuri jau prisotinta gemalą maitinančių medžiagų. Gemalo prisitvirtinimo prie gimdos vietoje ima formuotis placenta, per kurią vaisius maitinamas.

Įsitvirtinęs sparčiai vystosi, atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, galva, veidas, galūnės. Gemalas tampa panašus į žmogų, bet lytinės liaukos dar nediferencijuotos pagal lyties požymius. Tik 8-ąją embrioninio vystymosi savaitę dėl lytinių chromosomų poveikio gonados tampa kiaušinėliais ar kiaušidėmis.

Embrionas vystosi labai intensyviai, o prisitaikymo mechanizmai dar neišsivystę, todėl labai jautrus: jam kenkia deguonies trūkumas, perkaitimas, mikrobai, virusai, alkoholis ir kt. kai kurie vaistai gali pakenkti tapti vaiko išsigimimo priežastimi.