HAREMAS (arab. haram - uždrausta, neliečiama), namo (rūmų) dalis, skirta daugpatystę praktikuojančių musulmonų moterims (žmonoms, sugyventinėms).

Į haremą turi teisę įeiti tik sutuoktinis. Turkijoje haremo atitikmuo vadinamas haremliku, Indijoje - zendnahu, Irane - enderumu. Haremus turėjo ir Kinijos imperatoriai, jis buvo vadinamas "antraisiais rūmais" (hongong). Paprastų žmonių buvo skirti kasdieniniam moterų ir vyrų gyvenimui, turtingųjų musulmonų ir valdovų haremus saugojo eunuchai. Senovės Egipte moterys gyveno tik joms skirtuose kambariuose, tačiau jos nebuvo uždarytos, galėjo laisvai išeiti iš namų. Tik faraono haremą - jo žmonos ir sugyventinių rezidencija - buvo laikoma uždara teritorija.

Musulmonų papročiai leidžia vyrui turėti keturias pagrindines žmonas (kitų gali būti daugiau), su sąlyga, kad kiekvienai jų ir jos vaikams būtų suteikta atskira gyvenamoji vieta. Vyro santykiai su žmonomis, jų lankymo eilė būdavo griežtai reglamentuota ir vyras privalėjo tų taisyklių laikytis. Valdovai kartais turėdavo daugiau kaip šimtą žmonų ir sugyventinių, tad suprantama, kad moterų lytinis gyvenimas buvo nereguliarus. Hareme palyginti plačiai paplitęs lesbianizmas. Iš haremo moteriai leidžiama išeiti tik užsidengus veidą čadra, šydu. Apdangalas simbolizavo moters atskyrimą nuo visuomenės, moteris buvo tarsi individualus haremas. Kai kuriose musulmonų šalyse haremai egzistuoja ir šiandien, kitur daugpatystė uždrausta įstatymu (Turkijoje), moterų teisės sulygintos su vyrų teisėmis (Egipte).