HIPNOTERAPIJA (gr. hypnos - miegas + therapia - gydymas), psichoterapinis gydymas hipnozės būsenoje.

Jos efektyvumu kai kas abejoja, mano, kad gydymo rezultatai trumpalaikiai, o hipnoterapija naudinga tik tiek, kiek padeda pacientui atsipalaiduoti, pailsėti. Apskritai metodai susiję su bendrąja psichoterapijos koncepcija. Hipnotinė įtaiga gali būti atliekama dviem būdais. Pirmasis - tiesioginė įtaiga, kai pacientui per hipnozės seansą įteigiama, kaip jis turi elgtis, nekreipiant dėmesio į sutrikimo priežastis bei aplinkybes. Antrasis - kai užhipnotizuotam pacientui stengiamasi paaiškinti susirgimo priežastis, nurodyti tinkamo elgesio motyvus, suteikti reikiamą informaciją. Po hipnozės pacientas savarankiškai sprendžia savo problemas. Dažnai gydomas alkoholizmas, seksualiniai sutrikimai, kuriuos sukėlė asmenybės degradacija, hipnoterapijos sėkmė priklauso nuo individo jautrumo hipnotinei įtaigai, taip pat hipnozės trukmės (kiekvieną žmogų ji veikia skirtingai).