HIPOFIZĖ (lot. hypophysis), posmegeninė liauka, esanti kaukolės ertmėje, apvali, belatakė liauka, susijusi su hipotalamu.

Hipofizė yra apie 12 mm ilgio, 14,5 mm pločio, 6 mm storio. Ji susideda iš 3 skilčių: priekinės (iš liaukinio epitelio ląstelių), vidurinės (iš epitelinio audinio) ir užpakalinės (iš neuroglijos ląstelių) ir nervinių skaidulų, veiklą reguliuoja hipotalamo hormonai, hipofizė - svarbiausia organizmo hormoninio reguliavimo dalis.

Priekinė skiltis (adenohipofizė) sudaro apie 75% visos hipofizės. Ji gamina somatotropiną ir kitus liaukų veikimą skatinančius hormonus. Vidurinė skiltis siaura, ji gamina melanotropinį hormoną (intermediną). Į užpakalinę hipofizėa skiltį (neurohipofizę) iš hipotalamo ateina nervinės skaidulos. Šios skilties hormonai gaminasi hipotalame, o iš ten patenka į neurohipofizę.

Sutrikus hipofizės veiklai, jos funkcijos sustiprėja ar susilpnėja, rečiau - visai išnyksta. Hipofizės hormonų padidėjusi sekrecija vaikams gali sukelti augimo sutrikimą (gigantizmą), suaugusiems - akromegaliją, Icenkos ir Kušingo ligą. Hipofizės funkcijai susilpnėjus ar išnykus, vaikai lieka neūžaugos. Suaugusieji dėl šių priežasčių nutunka, jiems sutrinka arba nutrūksta lytinis ciklas, atrofuojasi skydliaukė, lytinės liaukos, išsivysto hipertonija.