HIPOGONADIZMAS (gr. - sumažėjimo priešdėlis hipo... + gr. gone - gimimas + aden - liauka; hipogenitalizmas), patologinė būsena, atsiranda dėl sumažėjusios lytinių hormonų sekrecijos ir pasireiškia silpnai išsivysčiusiais lyties organais bei antriniais lyties požymiais.

Hipogonadizmu susergama dėl lytinių hormonų trūkumo: jis gali būti pirminis (dėl pačių lyties organų patologijos) ir antrinis (dėl kitų endokrininių liaukų - hipofizės, hipotalamo, skydliaukės, antinksčių - pažeidimų). Klinikiniai hipogonadizmo reiškiniai priklauso ne tik nuo lytinių hormonų kiekio organizme, bet ir amžiaus, kada liga prasidėjo.

Skiriamos embrioninė, ikipubertatinė ir postpubertatinė hipogonadizmo formos. Embrioninės formos pasireiškia anorchizmu, kriptorchizmu ar Klain-felterio sindromu. Hipogonadizmas atsiradęs ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu (iki 20 savaičių), sukelia hermafroditizmą. Ikipubertatinės hipogonadizmo formos suformuoja eunuchoidines kūno proporcijas ir nepakankamai išsivysčiusius antrinius lyties požymius. Susirgus hipergonadizmo brandos metais išnyksta antriniai lyties požymiai ir sutrinka lytinė funkcija.

Pirminis hipergonadizmas atsiranda dėl kiaušidžių uždegimų, orchito. Antrinis dažniausia atsiranda dėl pirminio gonadotropinio nepakankamumo, kartu su kitų hipofizės hormonų nepakankamumu.