IKIVEDYBINIAI LYTINIAI SANTYKIAI, nevedusių (neištekėjusių) žmonių lytinis santykiavimas.

Paplitęs visuose kraštuose ir visose epochose. Kai kur jie toleruojami ar net skatinami. Pvz., kai kuriose Afrikos gentyse (šiaurės Nigerijos, Hanzos) jaunuoliams leidžiama gyventi porose, tik reikalaujama vengti nėštumo. Kai kuriose indėnų gentyse mergina kaip būsima žmona tuo labiau vertinama, kuo daugiau gerbėjų turėjo iki vedybų. Centrinės Amerikos chorotegų gentyje lytiškai santykiaudama mergina susikraudavo kraitį; kuo daugiau santykių, tuo vertesnė nuotaka. Tačiau net ir ten, kur toleruojami, ištekėjusios moterys privalėjo būti ištikimos vyrams, o nevedę jaunuoliai, išdrįsę gundyti ištekėjusią moterį, baudžiami.

Vakarų kultūrose ilgai vyravo įsitikinimas, kad lytiškai santykiauti galima tik susituokus, nesantuokiniai ryšiai yra nuodėmė. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos ir Siaurės Amerikos šalių ši nuostata susvyravo, vis daugiau jaunuolių iki vedybų pradeda daugiau ar mažiau reguliarų lytinį gyvenimą. Įvairiose šalyse atliktos apklausos rodo, kad iš visų apklaustų 15-21 metų jaunuolių ir merginų lytinių santykių dar neturėjo:

Bulgarijoje (1978) - vyrai 41 %, moterys 34%
Belgija (1977) - vyrai 63poc, moterys 61%
Olandija (1972) - vyrai 62%, moterys 58%
Jugoslavija (1972) - vyrai 33%, moterys 80%
Norvegija (1972) - vyrai 25%, moterys 33%
Prancūzija (1972) - vyrai 9%, moterys 25%
Lenkija (1979) - vyrai 40%, moterys 63%
Vokietija (1973) - vyrai 19%, moterys 17%

Dažnėjančius iš dalies lemia seksualinės moralės pokyčiai (seksualinė revoliucija), iš dalies didėjantis atotrūkis tarp lytinės brandos (akceleracija) ir socialinės brandos, nuo kurių priklauso, kada jaunuoliai gali apsivesti ir gyventi nepriklausomai nuo tėvų.

Kai kurie sociologai įžvelgia tiesioginį ryžį tarp ikivedybinių lytinių santykių didėjimo ir skyrybų daugėjimo, kiti tą ryšį neigia.