INCESTAS (lot. incestus - nusikalstamas, nuodėmingas), sin. - kraujomaiša; seksualinis nukrypimas, pasireiškiantis potraukiu artimiausiems (kraujo) giminaičiams: tėvui, motinai, broliui, seseriai, sūnui, dukteriai, seneliams, anūkams.

Lytinių santykių tarp giminaičių apribojimus nustato papročiai ir įstatymai. Daugelyje šalių incestiniais laikomi ir globėjo santykiai su globotiniu (patėvio - su podukra ar posūniu, pamotės - su posūniu ar podukra). Atrodo, žmonijos aušroje lytiniai santykiai tarp kraujo giminaičių buvo natūralūs, visuotinai paplitę (Edipo kompleksas). Pagal Senąjį Testamentą pirmasis incestas turėjęs būti tarp Adomo ir Ievos vaikų, iš kurio ir atsiradusi žmonija. Iš senesniųjų incesto paliudijimų minėtina Biblijos legenda apie Lotą ir jo dukteris, Sofoklio drama "Karalius Edipas", Ovidijaus "Metamorfozėse" labai poetiškai aprašyta Miros meilė tėvui, iš kurios gimęs dievas Adonis. Kai kur incestas būdavo leidžiamas karališkųjų šeimų nariams, motyvuojant vadinamojo mėlyno kraujo išsaugojimo būtinybe: Egipto faraonų, inkų valdovų rūmuose buvo leidžiama tuoktis broliui ir seseriai; dėl to dinastijos neretai išsigimdavo. Ypač griežtai incestą smerkė senovės žydų teisės kodeksas. Nuostatas parėmė krikščionybė. VI a. popiežius Grigalius I uždraudė vedybas net 7 eilės giminaičiams, XIII a. draudimas sušvelnintas - tuoktis leidžiama jau 3 eilės giminaičiams (pusbrolių ir pusseserių vaikams). Ta katalikų bažnyčios nuostata galioja iki šiol.

Incesto draudimą lėmė keletas veiksnių ir argumentų.

1. Genetinis: pastebėta, kad vaikai, pradėti kraujo giminaičių, yra biologiškai mažiau vertingi. Ši prielaida XX a. moksliškai patikrinta: buvo visapusiškai ištirta grupė iš kraujomaišos gimusių žmonių ir pasirodė, kad tik trečdalis iš jų buvo sveiki, kiti sirgo sunkesnėmis ar lengvesnėmis fizinėmis ar psichinėmis ligomis.

2. Šeimos integralumo išsaugojimas: dėl incesto atsiradę nauji konkurenciniai santykiai (tėvo-dukters-motinos, motinos-sūnaus-tėvo, brolio ir sesers) grėstų šeimos tvarumui ir vidinei hierarchijai.

3. Incesto draudimas verčia šeimą giminiuotis su kitomis svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį visuomenėje.

Nepaisant moralinio smerkimo ir teisinių draudimų, incesto atvejai gana dažni. Tiesa, patikimų duomenų nėra, dauguma atvejų visuomenei lieka nežinomi, nes "vyresni suvedžiotojai grasinimais ar dovanomis priverčia jaunesniuosius tylėti. Todėl sociologinių tyrimų duomenys vertintini atsargiai. 1965 m. JAV atlikta apklausa davė tokius rezultatus: incesto santykius turėjo 3,9% gyventojų. Brolių-seserų incestas penkis kartus dažnesnis negu tėvu-dukterų incestas, o rečiausias motinų-sūnų.

Vidutinis suvedžiotų vaikų amžius - 11 metų, suvedžiotojų - 31 metai.

Polinkį pirmiausia turi psichiniai ligoniai ir protiškai atsilikę asmenys, kurie nesuvokia draudimo, alkoholikai, nekontroliuojantys elgesio, asmenys, kuriems dėl ilgo susilaikymo seksualinė įtampa tapo nesuvaldoma, taip pat asmenys, turintys iškreiptų polinkių, pvz., pedofilai, efebofilai ir pan.

Incestą neretai skatina nepalankios gyvenimo sąlygos, ankštas butas, kai vaikai miega tame pačiame kambaryje su tėvais ir nenoromis tampa sueities stebėtojais, taip pat netvarkingas tėvų seksualinis gyvenimas, dažna partnerių kaita, kurios liudininkai yra vaikai. Vaikai iš pradžių incesto santykius suvokia kaip žaidimą, bręsdami vis labiau suvokia ryšio nepadorumą, dėl to giliai išgyvena. Paprastai traumuoja vaikų psichiką, sukelia sunkius nervinius sutrikimus.