IŠŽAGINIMAS, nusikalstama veika, kai lytiškai santykiaujama per prievartą, grasinant ar naudojantis bejėgiška nukentėjusios būkle.

Laikomas sunkiausiu pasikėsinimu į moterų lytinę laisvę ar nepilnamečių lytinę neliečiamybę, dažniausia būna heteroseksualūs, bet kartais žagina biseksualai (nuteistieji, vyrai ir moterys) ir homoseksualai.

Skaisčios merginos išžaginimo įrodymas - anatomiškai pažeista mergystės plėvė. Pažeidimai siekia mergystės plėvės pagrindą, kraujuoja, prasideda uždegimas. Mergaitėms pažeidžiamos lytinės lūpos, tarpvietė ir makštis. Plėvės plyšimai nebesuauga, jie užgyja, bet lieka mažai pastebimi randai. Kartais plėvė gali likti nepažeista - jei ji labai elastinga. Žaginant gali būti naudojama fizinė arba psichinė prievarta arba abi vienu metu.

Fizinė prievarta - žaginant moteris negali priešintis (surišama, užkemšama burna ir pan.). Apžiūrint nukentėjusiąją neretai randami smurto pėdsakai (kraujosrūvos, įdrėskimai, mėlynės ir kt.). Dažniausiai sužeidžiami lyties organai, šlaunų vidinė pusė, krūtys, pilvas, kaklas. Apžiūrimas ir įtariamasis, nes ir jo kūne gali būti žymių, rodančių, kad moteris priešinosi: įkandimo žymių, mėlynių, makšties išskyrų likučių ant varpos. Apie 90% išžaginimo aukų prievartautojams nesipriešina.

Grupinio išžaginimo atveju moterį taip paveikia netikėtumas ir jėgų persvara, kad ji beveik niekada nebando priešintis, nebent pabėgti. Bejėgišką nukentėjusiosios būklę gali sukelti ligos, vaistai, narkotikai, alkoholis.

Psichinė prievarta - moteriai gali būti grasinama, gąsdinami jos artimieji. Fizinės prievartos pėdsakų tokiu atveju nebūna. Paprastai išžaginimas įsivaizduojamas taip: nepažįstamasis (degradavusi asmenybė) staiga už puola moterį tamsioje nuošalioje vietoje ir panaudodamas jėgą ar grasindamas ją panaudoti, išžagina išsigandusią moterį. Šis stereotipas veikia ir aukų sąmonę, todėl kartais moteris abejoja, ar ji išties buvo išprievartauta ir paprastai nesiryžta apie nusikaltimą pranešti policijai. Ne visi atitinka šį stereotipą. Apklausus aukas ir prievartautojus paaiškėjo, kad 96poc. prievartautojų atliko vaginalinį aktą, aukaverčiama atlikti felaciją (22%), apnuoginamos, glamonėjamos ar žnaibomos krūtys (12%), atliekamas analinis lytinis aktas (5%), prievartautojas masturbuojasi ir išlieja sėklą ant aukos kūno (4%). Gana dažnai pasitaiko grupinių. Nustatyta, kad išžaginimo akte beveik visada galima nustatyti tris komponentus: jėgą, baimę ir seksualumą. Aukos dažnai nepraneša policijai apie nusikaltimą (manoma, kad užregistruojama tik apie trečdalis nusikaltimų). Auka bijo, kad prievartautojas ims keršyti, taip pat bijoma, kad apie įvykį sužinos pažįstami, vyras ar mylimasis. Neretai netikima tvarkos sugebėjimais įrodyti nusikaltimą ir nubausti nusikaltėlį. Neretai žagintojas ir auka yra pažįstami. Jie gali normaliai bendrauti, moteris net leidžiasi glamonėjama, bučiuojama. Vyras, pereidamas nuo glamonių prie lytinio akto, gana dažnai įsivaizduoja, kad moteris atsisakinėja ir ginasi iš drovumo, o iš tikrųjų nori to paties, kaip ir jis.

Apie tokius išžaginimus labai retai pranešama, nes moteris iš dalies jaučiasi pati kalta, be to, tai neatitinka išžaginimo standartų. Taip pat mažai kalbama apie santuokinį išžaginimą, kai vyras jėga priverčia žmoną santykiauti, jai to visai nenorint. Išžaginimas sukelia skaudžias pasekmes. Pirmiausia tai fiziniai sužalojimai, jei buvo panaudota jėga ar moteris sadistiškai kankinta; antra - užpuolimo metu dažniausiai ištinka nervinis šokas; trečia - sunkus apsisprendimas - pranešti ar nepranešti apie išžaginimą, o jei pranešama, tai prasideda nemalonių apklausų, verčiančių dar ir dar kartą grįžti prie sunkių išgyvenimų, periodas; ketvirta - giminių ir artimųjų reakcija, kuri aukai bet kuriuo atveju nemaloni; penkta - baimė, kad ji gali būti apvaisinta; šešta - baimė būti apkrėsta venerine liga ar AIDS. Šios pasekmės labiausiai jaučiamos tuoj po kai kurių aukų gyvenimas po to visiškai sutrinka. Moterys jaučia nuolatinę baimę ir neaiškią kaltę, kai kurios keičia gyvenamąją vietą. Joms išsivysto situacija primenančių vietų ir aplinkybių fobija; jei auka išžaginta namuose, ji bijo viena likti namuose, jei nuošalioje vietoje - ji vengia parkų. Amerikos visuomeninė organizacija išleido knygelę "Kaip apsisaugoti nuo išžaginimo?"

Joje rašoma:

"Įsidėmėkite kaimynus, bent tuos, kurie gyvena viename aukšte su jumis. Siekite, kad namas būtų gerai apšviestas. Jei jūs namie viena, neatidarykite durų, kol neįsitikinsite, kas už jų stovi. Nesitarkite telefonu su nepažįstamu žmogumi. Vaikščiokite tik apšviestomis gatvėmis, neapšviestomis vaikščiokite tik viduriu. Venkite alėjų ir krūmais apaugusių vietų. Jei automobilis iš lėto važiuoja paskui jus, pereikite į kitą gatvės pusę ir eikite priešinga kryptimi. Jei įtariate, kad jus persekioja, apsižvalgykite. Būkite atsargios. Atsargumas - ne bailumas.

Jei nustatėte, kad jus persekioja, raskite saugią vietą (žmonių lankomą ar apšviestą), apskaičiuokite atstumą iki artimiausios saugios vietos. Pasitikrinkite, ar jūsų nevaržo drabužiai. Gal geriau dalį drabužių nusirengti, kad galėtumėte greičiau bėgti. Svarstydamos tai, nepamirškite paspartinti žingsnių. Jei esate tikra, kad saugią vietą pasieksite greičiau už persekiotoją, bėkite nesvarstydama ir garsiai šaukite. Taip darydama atkreipsite aplinkinių dėmesį. Žinoma, bėgimas ne pati geriausia išeitis. Yra du kiti būdai. Likdama rami ir šaltakraujiška, pabandykite prievartautojui daryti psichologinį spaudimą. Gal jį galima sugraudinti ašaromis? Gal jis aprims, jei veiksite ryžtingai ir drąsiai? Gal jis patikės, kad jūs laukiate draugo?.. Galite simuliuoti pamišimą ar sakyti, kad sergate venerine liga. Visi šie būdai išgelbėjo nemaža moterų, gal jie padės ir jums. Atsiminkite, kad, elgdamasi lengvabūdiškai, galite išprovokuoti išžaginimą." (Viktimologija, koketavimas).