KASTRACIJA (lot. castratio - romijimas), lytinių liaukų pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nutraukimas, siekiant pakeisti organizmo hormoninę pusiausvyrą.

Kastracija kartais gydomas krūtų, prostatos, kiaušidžių vėžys. Kai kuriose šalyse kastruojami lytiniai nusikaltėliai, nors pastaruoju metu jo efektyvumu abejojama - paprastai nusikaltėliški potraukiai neišnyksta.

Rytų šalyse kastruoti vyrai saugojo ir dabar tebesaugo turtingų žmonių haremus (Eunuchas). Europoje Viduramžiais ir vėliau būdavo kastruojami berniukai, giedantys bažnyčios chore, - taip ilgai išlaikomas berniukams būdingas aukštas balso tonas.

Kastracija vyro organizme sukelia įvairių pakitimų: susilpnėja lytinis potraukis, sumažėja psichomotorinis tonusas, atsiranda menkavertiškumo kompleksas, irzlumas, nuovargis, greitai keičiasi nuotaika. Dažnai atsiranda hipochondrija su polinkiu nusižudyti.

Vyro lytinis potraukis po kastracijos silpnėja atvirkščiai proporcingai intelektui - išlavinta psichika daro lytinį potraukį mažiau priklausomą nuo hormonų veiklos. Atsparesni neigiamam poveikiui vyrai, kurie jaučia savo partnerei gilų meilės jausmą, o tie, kurie su moterimi santykiavo skatinami ne jausmo, o potraukio, po jį praranda.

Tai patvirtina, kad seksualinę žmogaus elgseną lemia ne vien biologiniai hormoniniai, bet ir kultūriniai socialiniai veiksniai. Iškastravus jauną, lytiškai nesubrendusį žmogų, lytinis potraukis visai išnyksta, jei kastruojamas lytiškai subrendęs žmogus - potraukis neišnyksta, tik sumažėja - susilpnėja erekcija, orgazmas ne toks intensyvus, moterims kastravimas atliekamas operuojant gimdą ir jos priedus. Moterų lytinė funkcija dėl to beveik nesikeičia, kartais, išnykus baimei pastoti, potraukis net padidėja.