KLIMATAS IR SEKSUALUMAS. Priešingai paplitusiems mąstymo stereotipams, lytinio potraukio stiprumas ir žmogaus vaisingumas nuo klimato nepriklauso, nuo jo priklauso tik seksualinės elgsenos formos.

Pvz., arabo ir evenko seksualinės elgsenos skirtumus lemia ne potencijų skirtumai, o saviti seksualiniai papročiai ir jausmų reiškimo būdas. Tropikų gyventojų seksualinis aktyvumas didesnis negu, tarkim, skandinavų, bet ir šiuo atveju skirtumą lemia tai, kad šiltuose kraštuose silpnesni psichologiniai seksualumo varžtai, dėl pietietiško gyvenimo būdo atsiranda daugiau progų ir galimybių lytiškai susijaudinti.

Tam tikrą įtaką seksualinei potencijai daro klimato zonos pakeitimas. Įtaka gali būti jaučiama iki 3 savaičių - po to organizmas pripranta prie naujo klimato ir potencija grįžta į fiziologinę normą. Pakeitus šaltą klimatą į šiltesnį, žemyninį - į jūrinį ar kalnų, - potencija padidėja. Naujasis klimatas skatina potenciją tarsi afrodiziakas. Manoma, kad dėl šiltesnio klimato paspartėja kraujo apytaka, daugiau kraujo suplūsta į lyties organus, todėl padidėja seksualinė įtampa. Kalnų oro poveikį kai kurie mokslininkai sieja su pavasariniu seksualumo padidėjimu - kalnuose, kaip ir pavasarį, organizmas gauna didesnę dozę ultravioletinių spindulių. Prie jūros daugiau jodo, kuris suaktyvina hormonus gaminančios skydliaukės veiklą.

Didžiausias skatinantis efektas esti, kai patenkama į šiltesnį kalnų jūros pakrantėje klimatą (tokį efektą patiria lietuvis, nuvažiavęs į Juodosios jūros kurortą Kaukazo kalnų papėdėje). Iš šiltesnio klimato patekus į šaltesnį, lytinis potraukis ir potencija sumažėja. Daugelio vyrų seksualinis aktyvumas padidėja artėjant anticiklono frontui ar užeinant audrai.