KONTRACEPTINĖS PRIEMONĖS, (lot. contra - prieš + conceptio - pastojimas), priemonės ir būdai nėštumui išvengti.

Nuo seniausių laikų žmonės taikė įvairius būdus nėštumui išvengti. Jau antikos laikais žinota apie kalendorinį metodą, senovės kinai, pastebėję, kad nuo spermos, išsiliejusios pakartoto lytinio akto metu pastoja mažai moterų, pirmą kartą spermą išliedavo kitur - ant moters pilvo, krūtų, į burną ir pan.

Jau viduramžiais naudotos priemonės, kurias dabar vadiname prezervatyvais, tik vietoje gumos, kurios tuo metu nebuvo, naudotos kitos medžiagos. Daugelyje šalių vadinamuosius natūralius apsisaugojimo būdus tik neseniai pakeitė kiti, naujesni ir patikimesni būdai.

Pagal jų veikimą kontraceptinės priemonės skirstomos į:

(1) barjerinį metodą (priemonės, trukdančios susijungti kiaušinėliui ir spermijams);
(2) priemonės, trukdančios kiaušinėlio implantaciją;
(3) priemonės, trukdančios ovuliaciją;
(4) sterilizacija.

Pastaruoju metu labiausiai paplitę šie kontracepcijos būdai ir priemonės: mechaniniai kontraceptai prezervatyvai vyrams, gaubteliai moterims, cheminiai kontraceptyvai (pastos, tabletės ir kitokie preparatai, įdedami į makštį prieš sueitį, jose esančios medžiagos neutralizuoja spermijus), spiralės, įvedamos į gimdą, hormoniniai kontraceptyvai (praryjami estrogeniniai - gestageniniai preparatai), kalendorinis kontracepcijos metodas.

JAV atliktų tyrimų duomenimis, vedusios poros 1982 m. naudojo tokias kontraceptines priemones:

Hormoniniai kontraceptai - 29,6%
Vyrų sterilizacija - 11,1%
Moterų sterilizacija - 22,2%
Prezervatyvai - 12,4%
Kalendorinis metodas - 3,0%
Cheminė kontracepcija - 2,4%
Gaubteliai - 8,3%
Nutrauktas lytinis aktas - 2,0%
Dušas po akto - 0,001%

Kontraceptinių priemonių efektyvumas vertinamas pagal du rodiklius. Pirmasis yra vadinamasis teorinis efektyvumas, antrasis - realusis. Realusis visada mažesnis už teorinį. Teorinio ir realiojo efektyvumo rodiklis išreiškia, kiek moterų iš 100, naudojančių tą priemonę, pastoja per metus. Pvz., iš 100 moterų, naudojančių cheminę kontracepciją, per metus teoriškai 3 moterys turėtų pastoti. Tačiau realiai pastoja nuo 2 iki 30 moterų. Skirtumas tarp teorinio ir realiojo efektyvumo dažniausiai atsiranda dėl to, kad netiksliai laikomasi nurodymų.

Pvz., naudojant cheminę kontracepciją, daromos tokios klaidos: į makštį įšvirkščiama per mažai pastos, užmirštama prieš naudojimą pakratyti tūbelę, po sueities per greitai nusiprausiama ir pan.

Kontraceptinės priemonės efektyvumą padidina kelių būdų ir priemonių derinimas (pvz., mechaninių ir cheminių - prezervatyvas ir pasta. Pasirenkant apsisaugojimo būdą, būtina konsultuotis su gydytoju, atsižvelgti į moters ar vyro fiziologiją ir psichologiją, taip pat numatyti galimą šalutinį poveikį.