KRŪTYS, porinis organas priekiniame moters krūtinės ląstos paviršiuje. Fiziologinė krūtų paskirtis - pieno gaminimas ir naujagimio maitinimas.

Tai vienas ryškiausių antrinių moters lyties požymių. Pradeda formuotis ankstyvuoju lytinio brendimo laikotarpiu, jų forma ir dydis labai įvairūs, priklauso nuo moters amžiaus, fiziologinių ypatybių, rasės. Viena krūtis (dažniausiai kairioji) šiek tiek didesnė už kitą. Krūtų oda labai plona, lygi ir švelni, padengta plonyčiais plaukeliais. Centre yra kūgio arba cilindro formos speneliai, kuriuos supa apskriti pigmentuotos odos laukeliai - areolos. Spenelyje atsiveria 12-13 pieno liaukų kanalėlių. Spenelyje ir areoloje yra raumenų skaidulų, kurioms susitraukiant ar išsitempiant spenelis sustandėja (spenelio erekcija) arba subliūkšta. Aplink spenelį išsidėsčiusios pieno liaukos, tarp jų riebalinis audinys; jo kiekis lemia krūtų didumą ir aukštį. Prieš mėnesines į jas suplūsta daugiau kraujo, jos šiek tiek padidėja. Nėščių moterų pieno liaukos padidėja, praėjus 3-4 dienoms po gimdymo pradeda išskirti pieną.

Daugiausia pieno išskiriama 8-9 savaitę po gimdymo (iki 1,5 1 per parą). Nustojus maitinti kūdikį krūtimi ir pasibaigus laktacijai, iš dalies praranda formą, nusileidžia žemyn. Senatvėje pieno liaukos, o kartais ir riebalinis audinys atrofuojasi. Krūtų spenelyje ir areoloje yra daug nervų galūnių, todėl tai yra labai jautrios erogeninės zonos. Spenelių glostymas ar kutenimas pirštais, lūpomis arba liežuviu yra nepaprastai stiprus seksualinis dirgiklis. Jei lūpomis apžiojamas ne tik spenelis, bet ir areolė, jei imituojami čiulpiamieji judesiai, kartu liežuvio galiuku dirginant spenelio šonus bei viršūnę, moterį apima labai stiprus seksualinis susijaudinimas, kartais vien nuo krūtų glamonėjimo jas ištinka orgazmas.

Glamonėjant malonūs pojūčiai persiduoda į varputę ir makštį, nors jos ir nestimuliuojamos. Ir atvirkščiai, pradėjus jaudrinti varputę, lytines lūpas ar makštį, krūtys taip pat sureaguoja: padidėja speneliai, į krūtis priplūsta daugiau kraujo. Vyrams moters krūtys dažnai siejasi su moteriškumu apskritai, tai labiausiai į akis krintantis ir erotiškai stipriausiai veikiantis moters lytinis požymis.

Europos kultūros tradicijų išauklėtą vyrą nuogų krūtų vaizdas erotiškai labiau sujaudina negu nuogų genitalijų vaizdas. Kartais įsivaizduojama, kad kuo didesnės moters krūtys, tuo ji seksualesnė. Tai klaidingas įsivaizdavimas, kartais moterys mažomis krūtimis seksualiai jautresnės ir aktyvesnės negu pilnakrūtės.

Vienas pirmųjų moters lytinio susijaudinimo požymių - sustandėjęs spenelis. Sustandėja abiejų speneliai, bet nebūtinai vienu metu. Krūtys parausta (kartais ir šalia esanti krūtinės ląstos oda), šiek tiek padidėja (kartais iki 20-25% jų pirmykščio dydžio). Labiau padidėja kūdikių nemaitinusių moterų krūtys. Stipriai susijaudinus plato fazėje) areolos taip padidėja ir sustandėja, kad speneliai tarsi "paskęsta" jose, susidaro klaidingas įspūdis, jog sumažėjo spenelių erekcija. Po orgazmo pirmiausia sumažėja areolos erekcija, todėl susidaro įspūdis, kad speneliai vėl sustandėjo - šis reiškinys vadinamas tariama erekcija.

Ideali, labiausiai vyrus jaudinanti, forma keitėsi priklausomai nuo epochai būdingo grožio idealo ir mados. Pvz., Senovės Egipte grožio idealas buvo didelės, minkštos, žemai nusileidusios Senovės Graikijoje - apvalios ir standžios, klasicizmo epochoje - aukštai pakeltos, baroko epochoje - aukštos ir putlios.