KYBELE, Mažosios Azijos tautų Didžioji Motina, kartais tapatinama su dvilyte dievybe Agdisčiu.

Jai skirtas derlingumo kultas iš pradžių paplito Frigijoje, kulto apeigoms vadovaudavo iškastruoti elgetaujantys Frigijos žyniai. Vėliau Kybeles kultas paplito Graikijoje ir ypač Romoje.

Pagal padavimą Didžioji Motina užsiliepsnojo meile jaunuoliui Atisui (pagal kai kurias mito versijas Atis buvo jos sūnus) ir prisakė jam saugoti vyrišką nekaltybę ir ištikimybę jai. Kai Atis priesaką sulaužė, Kybele užsirūstino ir jos liepimu šernas išdraskė Atiso lyties organus ir jį patį. Pagal vėlyvesnę mito versiją Dzeusas pasirūpino, kad Atiso kūnas nepūtų, nagai ir plaukai toliau augtų, falas liktų gyvybingas, o iš pečių augtų augalai,

Kybeles kulto apeigose Atiso mirtis siejama su rudeniniu gamtos sustingimu, o atgimimas - su pavasarį prisikeliančia gamta ir meile. Per pavasario apeigas viešpataudavo seksualinė laisvė ir atsipalaidavimas, žyniai ir aistringiausi kulto pasekėjai (korybautai, daktylai) kastruodavo patys save. Kybeles kulto simbolis, vadinamasis Pesino meteoritas, 204 m. pr. Kr. atgabentas į Romą. Kultas labiausiai klestėjo Romoje imperatorių laikais.