LAISVOJI MEILĖ, nelegalizuoti, t. y. juridiniais ar religiniais aktais nesankcionuoti vyro ir moters seksualiniai ryšiai.

Bet kuris partneris gali nutraukti tokius santykius pajutęs, kad meilė bei erotinė trauka išblėso. Laisvoji meilė, t. y. priešsantuokiniai santykiai bei adiulteris egzistavo visais laikais, tačiau vyraujant monogaminei santuokai ir puritoniškai moralei ji buvo smerkiama ir baudžiama. XIX a. utopiniai socialistai, kritikuodami buržuazinę santvarką, iškėlė idėją, kad ateities visuomenėje, kurioje nebus privatinės nuosavybės, šeima, kaip privatinės nuosavybės tęstinumo forma, atmirs, ir lyčių santykiai bus grindžiami ne juridiniais ar religiniais santuokos ryšiais, o vien tik meilės jausmu. Poros gyvens kartu tol, kol mylės vienas kitą, o jei jausmas išblės, išsiskirs be skausmo ir be juridinių turto dalybų procedūrų.

Laisvosios meilės teorija buvo energingai propaguojama Rusijoje po Spalio revoliucijos, ją net bandyta įgyvendinti. Tam tikromis formomis laikytini jaunuolių ikisantuokiniai lytiniai santykiai, bandomosios santuokos, konkubinatas. nuo nesantuokinio lytinio gyvenimo skiriasi tuo, kad partneriai neslepia savo ryšių nuo visuomenės, taip protestuodami prieš jausmų reguliavimą įstatymais.