LESBIANIZMAS (pagal senovės Graikijos Lesbo salos pavadinimą), moterų homoseksualizmas, moters lytinis nukrypimas - potraukis moterims.

Lesbianizmas buvo paplitęs Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje (Asirija, Babilonas, senovės Kinija), Afrikoje (Egiptas). Taip pat buvo paplitęs senovės Graikijoje ir Romoje, vėliau - Vakarų Europoje ir Amerikoje. Skirtingu laiku ir skirtingose šalyse buvo vertinamas labai įvairiai. Austrijoje moterų homoseksualizmas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu, o Prancūzijoje 1881 metais damoms oficialiai suteikta teisė lankytis specialiuose viešnamiuose.

Homoseksualių moterų yra 1-3%. Kai kas mano, kad jų gerokai daugiau, nes moterys lengviau šį potraukį nuslepia, jos gali ištekėti, turėti vaikų. Lesbiečių glamonės įvairios: nuo nekalto pabučiavimo iki abipusės masturbacijos. Lesbietišką meilę galima vadinti vikarine (pavaduojančiąja) sueitimi. Lesbietiškų polinkių gali turėti ir ištekėjusios moterys. Dauguma heteroseksualų sunkiai įsivaizduoja, kaip lesbietės seksualiai santykiauja. Iš tikrųjų homoseksualų bendravimas nedaug skiriasi nuo heteroseksualų. Labiausiai paplitę tokie lesbiečių seksualinio bendravimo būdai: tarpusavio masturbavimas pirštais, kunilingas, įvairių kūno vietų glamonės. Plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad lesbietės dažnai naudoja dirbtines varpas (dildos), tačiau seksologiniai tyrimai rodo, kad jos naudojamos palyginti retai. Pastarojo laiko tyrimai taip pat rodo, kad lesbiečių patiriamas malonumas kur kas stipresnis negu heteroseksualinių santykių metu. Lyginant su heteroseksualiomis moterimis, lesbietės lytiškai santykiauja ir orgazmą pasiekia dažniau, o pats orgazmas esti intensyvesnis. Nustatyta, kad 70% lesbiečių orgazmą patiria per kiekvieną lytinį aktą, 14% - beveik visada, 10% -kartais ir tik 4% - niekada.

Palyginimui tik 40-50% heteroseksualių moterų patiria orgazmą kiekvieno akto metu. Viena iš šio reiškinio priežasčių laikoma tai, kad moterys geriau negu vyrai žino, kas kitai moteriai malonu ir kaip ją glamonėti bei stimuliuoti.

Pasyvioji lesbietė, "žmona", moteriškos išvaizdos, aprangos ir elgesio, mėgsta rankdarbius ir namų ruošos darbus. Vaikystėje ji nesiskiria nuo kitų mergaičių. Aktyvioji lesbietė, "vyras", turi vyriškų bruožų, balsas storas, mėgsta dėvėti vyriškus drabužius, dirbti vyriškus darbus. Kai kurių specialistų nuomone, aktyvusis Icsbietiškumas - įgimtas organinis smegenų sutrikimas. Buvo bandoma aktyviąsias lesbietės gydyti, bet pastangos buvo bevaisės, nors kai kada toks lesbietiškumas gali virsti karšta heteroseksualia meile. Vaiką nuo pat vaikystės reikia auklėti jo lytį atitinkančia dvasia.