LYTĖJIMAS, vienas iš penkių žmogaus pojūčių, kuriam seksualiniame gyvenime tenka išskirtinis vaidmuo.

Žmogaus odoje gausu receptorių, teikiančių informaciją apie aplinkinį pasaulį. Receptoriai yra penkių rūšių - lietimo, skausmo, šilumos, šalčio ir gilumos. Žmogaus odoje jie išsidėstę nevienodai. Šių receptorių sankaupos tam tikrose vietose sudaro vadinamąsias lytėjimo erogenines zonas. Jų stimuliavimas sukelia stiprų lytinį potraukį, o kartais net orgazmą be paties lytinio akto. Skiriamos pirmaeilės ir antraeilės erogeninės zonos. Pirmaeilės erogeninės zonos - išoriniai lytiniai organai, kuriuose lytėjimo receptorių daugiausia, antraeilės erogeninės zonos pasiskirsčiusios po kitas kūno vietas.

Gebėjimas paversti mechaninį lytėjimo receptorių dirginimą seksualiniu yra labai individualizuotas, labai susijęs su lytinio potraukio intensyvumu, emociniu nusiteikimu. Nemažą reikšmę turi ir erogeninių zogų dirginimo eiliškumas. Paprastai aukščiausią seksualinio susijaudinimo laipsnį pavyksta pasiekti, kai pradedama stimuliuoti antraeiles erogeninės zonas, o vėliau - pirmaeiles. Stimuliavimas atvirkščia tvarka arba tik vienos iš jų mažina lytinį susijaudinimą ir pasitenkinimą. Paprastai manoma, kad antraeilės erogeninės zonos vyrui ne tiek svarbios, kad orgazmas gali būti pasiekiamas tik dirginant varpą.

Tačiau praktika rodo, kad amputavus varpą seksualinis vyro potraukis nemažėja, neišnyksta ir gebėjimas patirti orgazmą. Moters vidaus lyties organų (pirmiausia makšties ir gimdos kaklelio) jautrumas lytėjimui įvairių tyrinėtojų vertinamas skirtingai. Vyrauja požiūris, kad gimdos kaklelyje nėra receptorių, kurie lytėjimui suteiktų seksualinį pobūdį, ten yra tik skausmo receptoriai. Moters odoje yra daugiau lytėjimo receptorių, todėl jos erogeninės zonos platesnės ir jautresnės, ji lengviau patiria orgazmą glostant ar kitaip stimuliuojant ne genitalines zonas. Moteriai svarbu ir erogeninės stimuliacijos būdai, ji labiau reaguoja j specifinius, tik jai optimalius stimuliavimo metodus.

Moters jautrumo zonų gausumas bei įvairovė turi ir antrąją pusę - ji daug lėčiau seksualiai susijaudina, o lytinį pasitenkinimą patiria tik po ilgo ir kompleksiško stimuliavimo. Dėl sudėtingesnio lytėjimo receptorių "mechanizmo" moters lytinės reakcijos yra "trapesnės", labiau priklausomos nuo kitų, tiesiogiai su stimuliavimu nesusijusių veiksnių: nuotaikos, aplinkos, ji jautriau reaguoja į partnerio elgesio pokyčius. Be to, seksualiniam stimuliavimui jautriausios vietos (vadinamieji "aistrų židiniai") pasiskirsčiusios labai individualiai - vienai tai yra krūtų speneliai, kitai - kaklo sritis žemiau ausų, trečiai - ausų speneliai, ketvirtai - oda virš kelio ir t. t. Dėl to mažiau patyręs arba atsitiktinis partneris turi mažiau šansų sujaudinti moterį iki orgazmo negu nuolatinis partneris.

Artima: glamonės, pojūčiai ir seksualumas, erogeninės zonos.