LYTINĖ KONSTITUCIJA, organizmo biologinių savybių visuma, priklausanti nuo paveldimumo, vystymosi gimdoje ir ankstyvoje vaikystėje sąlygų.

Ji apsprendžia lytinio potraukio stiprumą, lytinį aktyvumą ir pasipriešinimą neigiamai lytinę sritį veikiantiems veiksniams, lytinė konstitucija yra žmogaus bendrosios konstitucijos dalis ir lemia seksualinės raiškos intensyvumą, t. y. lytinį temperamentą.

Kai silpna, žmogaus seksualumas neryškus, lytinis gyvenimas neintensyvus. Kai stipri, žmogus lytiškai labai aktyvus ir atsparus įvairiems neigiamiems veiksniams. Jo seksualinę funkciją gali sutrikdyti tik ilgalaikiai žalingi veiksniai. Lytinė konstitucija nustatoma norint įvertinti konkretaus žmogaus seksualinę elgseną, rekomenduoti lytinio gyvenimo ritmą.

Vyrų lytinės konstitucijos nustatymo skalėje atsispindi 7 veiksniai. Iš pradžių nustatomi visų 7 vektorių pradiniai indeksai. Po to apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis, gautas skaičius ir yra bendras indeksas, apibūdinantis lytinę konstituciją:
1 (1-1,5) - ypatingai silpna;
2 (1,6-2,5) - labai silpna;
3 (2,6-3,5) - silpna;
4 (3,6-4,5) - silpnas vidutinės lytinės konstitucijos variantas;
5 (4,6-5,5) - vidutinė;
6 (5,6-6,5) - stiprus vidutinės lytinės konstitucijos variantas;
7 (6,6-7,5) - stipri;
8 (7,6-8,5) - labai stipri;
9 (8,6-9) - ypač stipri.

Skalės rodiklius galima suskirstyti į dvi skirtingas grupes. Pirmieji 4 rodikliai (libido prabudimas, pirmosios ejakuliacijos amžius, trochanterinis indeksas, gaktos apžėlimas) išryškėja jau pubertatiniu laikotarpiu ir vėliau nesikeičia. Šių parodymų aritmetinis vidurkis apibūdina lytinės konstitucijos genotipinį indeksą. Tai stabiliausia lytinės konstitucijos dalis, priklausoma nuo vidinių veiksnių ir apibūdinanti neuroendokrininės sistemos pradinę būklę.

Kai visi 4 rodikliai pradeda mažėti, manoma, kad sistemoje atsirado trūkumų, pvz., sulėtėjo lytinis brendimas. Kiti rodikliai - ekscesų maksimumas, lytinio aktyvumo sąlyginės normos susiformavimas susiję su genotipu, bet labiau priklauso nuo išorinių situacinių veiksnių. Todėl jie savaime atspindi brandaus seksualumo lygį ar konstituciškai nulemto lytinio aktyvumo indeksą. Genotipas ir lytinis aktyvumas tarpusavyje susiję. Seksualinių santykių dažnumą ir formą lemia vyro lytinę konstituciją, tačiau lytinio aktyvumo "lygis" atitinkamai koreguoja lytinės sistemos būklę.

Seksologų nuomone, norint ilgai išlaikyti seksualinę potenciją, reikia stengtis, kad lytinis aktyvumas ir konstitucija atitiktų vienas kitą. Mažiau palankus toks lytinio gyvenimo ritmas, kai aktyvumas viršija galimybes, o nepalankiausias - kai aktyvumas žemesnis už fiziologines galimybes.

Moterų lytinės konstitucijos nustatymo skalė padeda spręsti ne tik apie lytinę konstituciją bet ir apie jos pažeidimų pobūdį. Genotipą - stabiliausią moterų dalį, ne¬priklausančią nuo auklėjimo ir partnerio, parodo 4 pirmieji rodikliai: amžius, pirmosios mėnesinės, pirmojo nėštumo laikas, trochanterinis indeksas, apžėlimas. Seksualumo lygis nustatomas pagal erotinio libido atsiradimo, pirmojo orgazmo ir sugebėjimo patirti orgazmą daugiau negu 50% sueičių laiką. Erotinį libido lemia moters neuroendokrininės sistemos būklė. Kiti seksualinio aktyvumo rodikliai labai priklauso nuo auklėjimo, psichologijos, patirties, partnerio ir t.t. Jei genotipo ir seksualumo lygio rodikliai panašūs, vadinasi, seksualumas vystosi harmoningai, jis atitinka lytinę konstituciją. Jei vienas rodiklis labai išsiskiria iš kitų arba rodikliai neatitinka vienas kito, tai pagal neatitikimo pobūdį galima nustatyti pažeidimo sindromą.