LYTINĖ ROLE, biologinių ir kultūrinių veiksnių apspręstos taisyklės, elgesio modeliai, kurių turi laikytis vyrai ir moterys.

Vyrų ir moterų elgesio taisyklės įvairiose kultūrose skiriasi. Pagal Europos kultūrų tradicijas moteris turinti būti pasyvesnė, švelnesnė, jautresnė, labiau užjaučianti kitus, o vyras - agresyvesnis, atkaklesnis, racionalesnis, labiau nepriklausomas nuo kitų. Šį modelį suformavo tam tikras ūkinių ir šeimyninių funkcijų pasiskirstymas patriarchalinėje šeimoje, kai moteris laikyta vaikų gimdytoja ir auklėtoja, šeimos židinio saugotoja, ji turėjo rūpintis vyro savijauta, sudaryti jam sąlygas aprūpinti šeimą maistu ir kitais būtinais dalykais.

Vyras šeimos rūpesčius turėjęs palikti žmonai, o pats privalėjęs rūpintis pragyvenimu - iš pradžių medžiodamas ar žvejodamas, vėliau dirbdamas žemę, amatininkaudamas, prekiaudamas ir pan. Manyta, kad lytinę rolę apsprendžia biologiniai veiksniai (nustatyta, kad vyriški hormonai didina ir vyrų, ir moterų agresyvumą), tačiau pastaruoju metu nustatyta, kad ji priklauso ir nuo kultūros tradicijų. Pvz., Naujosios Gvinėjos Čambuli gentyje pasiskirstymas lytinės rolės yra priešingas europinėms tradicijoms. Ten moterys žvejoja, užsiima komercija, o vyrai rūpinasi namų ūkiu, prižiūri vaikus. Moterys nekreipia dėmesio į savo išorę, o vyrai puošiasi, darosi šukuosenas ir pan.

Šiandien moterims vis labiau įsijungiant į gamybą bei kitą socialinę veiklą, kuri anksčiau laikyta vyriška, gerokai pasikeitė. Daug moterų yra padalinių ar įstaigų vadovės, turi "vyriškų" ypatybių: valdingumą, ryžtingumą, griežtumą ir pan. Savo ruožtu vyrai daugiau padeda moteriai namuose, ruošia valgį, tvarko namus, prižiūri vaikus. Šalia socialinės elgsenos pokyčių pastebimi ir išoriniai pokyčiai: moterys mūvi kelnėmis, trumpai kerpa plaukus, rūko ir pan., o vyrai augina ilgus plaukus, nešioja papuošalus ar segi auskarus. Taigi vyriškumo ir moteriškumo išorinės apraiškos pasikeitė, tačiau pagal žmogaus išvaizdą beveik visada galima įspėti, kuriai lyčiai žmogus priklauso.

Kaip žmogus "išmoksta" savo lytinės rolės? Pasirodo, jau nuo ankstyvos vaikystės žmogus mokomas valgyti, rengtis, skaityti, bendrauti kaip dera jo lyčiai. Sutapti su savo pradedama nuo 2 metų, kai vaikas sutapatina (lytinė identifikacija) save su viena ar kita lytimi. Mokant vaiką lytinės rolės atitinkančių elgesio taisyklių, didžiausias vaidmuo priklauso tėvams.

Nustatyta, kad tėvai nuo ankstyviausios kūdikystės elgiasi (dažnai nesąmoningai) su skirtingų lyčių vaikais skirtingai. Berniukai iš pat pradžių yra judresni, smarkesni, savarankiškesni, o mergaitės pasyvesnės, ramesnės. Tačiau kartu tokius elgesio stereotipus skatina patys tėvai. Stebėdami tėvų elgesį su 2 metų vaikais, mokslininkai nustatė, kad mergaitėms tėvai dažniausiai skiria pagalbininkės, padėjėjos vaidmenį, o berniukams leidžiama savarankiškai manipuliuoti ir tyrinėti daiktus, aplinką. Taip ugdomas savarankiškas berniukų ir priklausomas mergaičių elgesys. Vaikams paaugus, didesne įtaką įgauna bendraamžiai. Jie taip pat kaip ir tėvai linkę skatinti tipišką (vyrišką ar moterišką) elgseną ir bausti už netipišką (didžiausias įžeidimas berniukui, jei draugas priekaištauja - ko bliauni kaip boba).

Vėliau lytinė rolė padeda formuoti mokykla, masinės informacijos priemonės ir kt. Nepaisant tokios lytinio orientavimo sistemos, pasitaiko atvejų, kai biologinė ir psichologinė socialinė lytis nesutampa, tai yra, biologinius vyro požymius turintis asmuo jaučiasi esąs ir elgiasi kaip mergaitė, arba atvirkščiai (transseksualumas).