LYTINIAI HORMONAI, biologiškai aktyvios medžiagos, kurias gamina lytinės liaukos, antinksčių žievė ir placenta.

Jos stimuliuoja ir reguliuoja lytinę diferenciaciją ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu, pirminių ir antrinių lyties organų vystymąsi, lyties organų veiklą, seksualinio gyvenimo ritmą ir kt.

Pagal biologinį poveikį skirstomi į androgenus, estrogenus ir gestagenus - geltonkūnio hormonus. Lytiniai hormonai susidaro iš steroidus gaminančių lytinių liaukų ląstelių ir visiems steroidams bendro cholesterolio. Kiaušinėliuose susidaro vyriškasis lytinis hormonas testosteronas, o kiaušidėse - taip pat testosteronas, kuris bręstančio folikulo ląstelėse pavirsta estrogenais. Kiaušidės geltonkūnis gamina moteriškąjį lytinį hormoną progesteroną. Lytinių hormonų biosintezę kontroliuoja hipofizės gonadotropiniai hormonai, kurių gamyba ir išskyrimas priklauso, savo ruožtu, nuo lytinių hormonų išsiskyrimo lytinėse liaukose.

Šiame procese turi dalyvauti folikulus stimuliuojantis hormonas, lytinių hormonų kiekis ir proporcijos daro nemažą įtaką žmogaus seksualiniam potraukiui ir elgsenai. Nustatyta, kad lytinį potraukį vyrams ir moterims didina vyriškieji hormonai androgenai. Vyro organizme jų yra daugiau, todėl jis lytiškai aktyvesnis. Kai senstant sėklidėse pasigamina mažiau androgenų, vyro lytinis potraukis susilpnėja. Vyriškasis hormonas testosteronas didina agresyvumą, taip pat erogeninių zonų jautrumą.

Moters lytinis potraukis ir aktyvumas labiau priklauso nuo hormonų gamybos ritmo, kuris susijęs su mėnesinių ciklu. Pastebėta, kad didžiausias testosterono kiekis moterų organizme yra ovuliacijos metu, kai galimybės apvaisinti kiaušinėlį didžiausios.

Moteriškieji hormonai estrogenai neturi didesnės įtakos seksualiniam aktyvumui, jie tik didina seksualinį patrauklumą. Pašalinus kiaušides moters lytinis potraukis paprastai nesumažėja, nes androgenus gamina ir antinksčiai. Artima: bioritmai ir seksualumas.