LYTINIS VYSTYMASIS, žmogaus lyties požymių formavimasis, lemiantis jo lytinę priklausomybę.

Lytinis smalsumas susijęs su fiziniu, dvasiniu, psichiniu ir kitais individualaus vystymosi aspektais. Svarbiausi pirminiai lyties požymiai - lytinės liaukos (sėklidės ir kiaušidės), sėklos latakai ir kiaušintakiai, gimda, taip pat kopuliaciniai organai (vyro varpa, moters makštis, klitoris, lytinės lūpos).

Visi kiti požymiai, kuriais viena lytis skiriasi nuo kitos (kūno proporcijos, krūtų išsivystymas, balso tembras, plaukuotumas) yra antriniai lyties požymiai. Žmogus lytiškai vystosi dvejomis tarpusavyje susijusiomis kryptimis - psichoseksualine ir somatoseksualine. Vyrų ir moterų psichoseksualinis vystymasis turi tam tikrų ypatumų, atsirandančių dėl skirtingų lyčių bei vyro ir moters vaidmenų skirtumų.

Lytinė priklausomybė suvokiama 3-6 gyvenimo metais (Lytinė identifikacija). Dvejų-ketverių metų vaikams atsiranda lytinis smalsumas, skatinantis apžiūrinėti ir liesti savo lyties organus. Lytinės priklausomybės požymiai šiame amžiuje yra tik išorinių lyties organų skirtumai. Paauglystės amžiuje atsiranda tikrasis lytinis smalsumas, suvokiama vyro ir moters, kaip vaikų gimdytojų, funkcija. Savęs identifikavimas su viena ar kita lytine role yra paauglio lytinio elgesio formavimosi, lytinio potraukio kryptingumo pagrindas. Vyrų ir moterų lytinis potraukis toks pat, o jo reiškimo būdai skiriasi. Mergaitėms būdingas koketavimas, drovumas, gėdingumas, noras patikti, gerai atrodyti. Berniukas dažniausiai nori patikti konkrečiai mergaitei, turi konkretų tikslą. Aukščiausia lytinio potraukio forma - meilė, kuri atskleidžia žmogaus dorovinį potencialą, dvasinę brandą. Lytinio brendimo pradžioje paaugliai platoniškai įsimyli, tik vėliau, baigiantis lytiniam brendimui, atsiranda specifinės seksualinės emocijos, lytinis aktyvumas ir susiformuoja brandi lytinė sąmonė.

Yra keli psichoseksualinio vystymosi etapai: prenatalinis, kai morfologiškai ir fiziologiškai diferencijuojasi gonados, genitalijos ir smegenų struktūros; parapubertatinis (1-7 metai), kai vaikas suvokia lytinę priklausomybę, atsiranda žingeidumas, domėjimasis lytiniais požymiais, lyties organais (formuojasi lytinė savimonė); prepubertatinis (7-13 metų), kai suvokiamas lytinis vaidmuo, skirtingų lyčių bendravimo principai, formuojasi lytinio elgesio stereotipas; puberatinis (12-18 metų), kai platoniškas svajones ir fantazijas, platonišką bendravimą pamažu keičia erotinės fantazijos, erotinės glamonės ir žaidimai (formuojasi erotinis libido); pereinamasis seksualumo etapas (16-26) metai, kurį apibūdina seksualinės fantazijos, masturbacija, lytinio gyvenimo pradžia, seksualiniai ekscesai ir pan. (formuojasi seksualinis libido); brandaus seksualumo etapui (26-55 metai) būdingas reguliarus lytinis gyvenimas; involiucinis (51-70metų),kurio metu sumažėja lytinis aktyvumas, regresuoja iki erotinio ir platoniško lygio libido. Kiekvieno etapo metu neigiami veiksniai gali sukelti įvairias retardacijas, sutrikimus arba priešlaikinį psichoseksualinį vystymąsi bei lytinės savimonės formavimosi, psichoseksualinės orientacijos nukrypimus.

Fiziologiškai lyties organai bei antriniai lytiniai požymiai vystosi tam tikra tvarka. Vyro somatose seksualinis vystymasis skirstomas į 6 laikotarpius: vystymasis gimdoje, vaikystė, lytinis brendimas, lytinė branda, lytinis silpnėjimas ir senatvė. Vystymosi gimdoje laikotarpiu mergaitei kartu su visais organais užsimezga ir vystosi lytinė sistema (vidaus ir išorės lytiniai organai). Jau aštuntąją vystymosi savaitę kiaušidžių embrioninėse užuomazgose susiformuoja ovogonijos - būsimosios kiaušialąstės, kurios vėliau pakinta ir tampa pirminiais folikulais (pūslelės su jose esančiomis kiaušialąstėmis). Gimusi mergaitė jau turi 1-2mln.folikulų.Vaikystėje (nuo gimimo iki 10-12 metų) organizmas prisitaiko prie išorinių sąlygų, vystosi ir tobulėja visi organai ir sistemos, kiaušidžių fiziologinės funkcijos dar nėra. Išoriniai ir vidiniai lytiniai organai susiformavę, bet dar ne visai išsivystę, auga lėtai ir iki lytinio brendimo pradžios beveik nesikeičia. Išoriniai lytiniai organai neapaugę plaukais, įėjimas į makštį išklotas labai švelniu, lengvai pažeidžiamu epiteliu. Lytinio brendimo laikotarpis prasideda apie 10-12 metus ir baigiasi 18-20 metais. Jo metu pradeda didėti krūtys, jose susikaupia riebalinis audinys, krūtys visai susiformuoja. Pradeda augti plaukai ant gaktos, pažastyse, labiau auga galvos plaukai. Prakaito liaukos, ypač pažastyse, pradeda išskirti moterims būdingą kvapą. Sustiprėja veido riebalinių liaukų sekrecija, todėl antroje laikotarpio pusėje kartais atsiranda inkštirų, kurie po kelių metų savaime išnyksta. Daugeliui 12-13 metų mergaičių prasideda mėnesinės - pagrindinis lytinio brendimo požymis, rodantis, kad mergaitė gali pastoti. Lytinė branda siejama ne tik su mėnesinių atsiradimu, antrinių lytinių požymių atsiradimu bei pastojimo galimybe, bet ir su sugebėjimu išnešioti vaisių, gimdyti, maitinti ir auginti sveiką vaiką, nekenkiant savo pačios sveikatai. Lytinės brandos laikotarpis tęsiasi nuo 15 iki 49 metų (gali būti nukrypimų į vieną ar kitą pusę). Manoma, kad tik 18-20 metais moters organizmas visiškai subręsta. Šio laikotarpio pradžioje moters lytinė sistema visai pasirengusi vaikų gimdymo funkcijai. Tai moters klestėjimo laikotarpis. Moteris gali tapti nėščia, gimdyti ir maitinti vaiką. Tačiau dažnai kaip tik šiuo laikotarpiu moterys ima sirgti lyties organų ligomis. Lytinio silpnėjimo laikotarpis prasideda 47-49 metais ir trunka 2-3 metus. Tuo laiku baigiasi kiaušidžių veikla. Mėnesinės tampa nereguliarios, gali būti gausios ir ilgos, bet po to visai išnyksta. Šiuo metu linkusios sirgti moterys jaučia galvos svaigimą, padidėjusį kraujospūdį, jas muša karštis, kamuoja nuovargis ir nemiga. Pasibaigus mėnesinėms šie negalavimai išnyksta. Atėjus senatvei visai išnyksta lyties organų veikla, mažėja visų gyvybinių funkcijų intensyvumas.