LYTIS, organizmų sandaros, funkcijos ir elgsenos ypatybių visuma, pagal kurią žmonės skirstomi į vyrus ir moteris.

Susijungus dviejų skirtingų lyčių lytinėms ląstelėms, abiejų rūšių savybės perduodamos palikuonims. Būsimo vaiko lytis nulemiama apvaisinimo momentu: jei su moteriškąja lytine ląstele susijungia moteriškąją chromosomą turintis spermijas, pradedama mergaitė, jei spermijas turi vyriškąją chromosomą, pradedamas berniukas.

Žmonių pasiskirstymas į vyrus ir moteris reiškia, kad kiekvienas individas turės atitinkamus lyties organus, vyriškas ir moteriškas kūno proporcijas (ūgis, pečių ir dubens pločio santykis), lytinę sąmonę (t. y. laikys save tam tikros lyties atstovu) ir tam tikrą lytinio potraukio kryptingumą bei lytinio elgesio stereotipus. Normalu, kai visi šie komponentai yra vienos krypties, tačiau seksologijoje žinoma daugybė krypties nesutapimo atvejų (transvestizmas, transseksualumas, biseksualumas, homoseksualumas).

Skirtingos gyvūnai skiriasi viena ar daugiau chromosomų porų. Tokios chromosomos vadinamos lytinėmis ir, skirtingai nuo kitų (autosomų), turinčių eilės numerį, žymimos raidėmis - X, Y, Z, W ir t.t.

Ta lytis, kurios gametose chromosomų skaičius ir forma yra vienodi, vadinama homogametine lytimi, o lytis, kurios lytinės chromosomos nevienodos, heterogametine. Žmogaus lytinės liaukos vystymąsi į kiaušidę ar sėklidę lemia lytinių hormonų kompleksas: moteriškąją lytį - XX chromosomos, vyriškąją lytį - XY lytinės chromosomos.