MASTERS William ir JOHNSON (Džonson) Virginia, žymūs seksologai, vieni iš šiuolaikinės eksperimentinės seksologijos pradininkų.

1954 m. W. Masters'as su asistente (vėliau - žmona) V. Johnson pradėjo tyrinėti vyrų ir moterų seksualinę fiziologiją. Jie ištyrė 694 žmones, nufilmavo ir užregistravo daugiau negu 10 000 lytinių aktų. Tyrimai buvo atliekami laboratorijoje. Dviejų tyrinėtojų - vyro ir moters - dalyvavimas eksperimente padėjo tiriamoms poroms įveikti psichologinį barjerą, be to, moterys mažiau varžėsi pasakodamos seksualinius išgyvenimus moteriai.

1966 m. tyrimų rezultatai paskelbti knygoje "Žmogaus seksualinės reakcijos". Knyga sukėlė audringą visuomenės reakciją, Masters'ui grėsė suėmimas už amoralumą. Kartu knyga tapo bestseleriu, ji išleista daugelyje pasaulio šalių. Dalies visuomenės pasipiktinimą sukėlė ne tiek tyrimo rezultatai, kiek tyrimo metodika, tai yra laboratoriniai seksualinės sferos tyrinėjimai. Tirtos seksualinės reakcijos, kylančios "natūralaus" vaginalinio akto metu, taip pat masturbavimosi, erogeninių zonų stimuliavimo, dirginimo dirbtiniais seksualiniais instrumentais keliamos reakcijos.

Buvo naudojama dirbtinė plastikinė varpa, kurioje įrengta optinė, apšvietimo ir elektroninė technika sudarė galimybę objektyviai registruoti pakitimus, kurie vyksta makštyje lytinio akto metu. Dirbtinė makštis sudarė galimybę stebėti ir tiksliai registruoti varpos pakitimus. Įvairiose kūno vietose pritvirtinti elektrodai registravo raumenų įsitempimą, kraujospūdžio, odos spalvos, kvėpavimo, prakaitavimo ir kt. pokyčius. Pirmieji bandymai buvo atliekami su prostitutėmis, tačiau vėliau jų buvo atsisakyta įsitikinus, kad prostitutėms lytinis aktas yra profesija, gyvenimo būdas, todėl jų reakcijos netipiškos. Tyrimams kviečiami studentai ir universiteto bendradarbiai, taip pat Sent Luiso miesto gyventojai. Atrenkami žmonės, kurių seksualinė elgsena atitiko "aritmetinį vidurkį", ir atsisakoma žmonių, kurie turėjo vienokių ar kitokių seksualinių nukrypimų, arba tokių, kurie eksperimentus ketino panaudoti savo malonumui. Už dalyvavimą eksperimentuose buvo mokama.

Tyrimų metu nustatyta daug seksualinių reakcijų dėsningumų, kurie vertė keisti daugelį stereotipinių lytinio gyvenimo vaizdinių. Pvz., paaiškėjo, kad apie 50% sutuoktinių JAV kenčia nuo įvairių seksualinių sutrikimų. Seksualinės nesėkmės neigiamai veikia ir kitas gyvenimo sritis. Apie 45% skyrybų kyla dėl partnerių nesugebėjimo prisitaikyti. Tiksliai registruodami seksualines reakcijas paneigė daugelį mitų apie seksualinį gyvenimą. Pvz., jie nustatė, kad vadinamasis vaginalinis ir klitorinis (varputės) orgazmas fiziologijos požiūriu nesiskiria, taip pat paneigė mitą apie tariamą moters frigidiškumą; pasirodė, kad vyras lytinio akto metu gali patirti tik vieną orgazmą, o dauguma moterų - kelis ar net keliolika. Vadinasi, moters orgastinės galimybės didesnės negu vyrų, tik vyrai turi mokėti pasinaudoti šia moterų ypatybe. Pasirodė, kad masturbavimosi metu kylančios seksualinės reakcijos iš principo nesiskiria nuo reakcijų per vaginalinį aktą. Taigi masturbavimasis neturėtų žadinti gėdos jausmo ar baimės, kad tai kokiu nors būdu pakenks sveikatai. Taip pat nustatyta, kad vyrai ir moterys išsaugo lytinę potenciją iki gilios senatvės ir gali santykiauti nesukeldami pavojaus sveikatai.

Mokslinininkų tyrimai suteikė daug naujos informacijos apie seksualinę fiziologiją ir elgseną, tačiau jie neatsakė į klausimą, kas sukelia vienokią ar kitokią reakciją, nes nebuvo atsižvelgiama į psichologinius ir kultūrinius lytinio akto veiksnius.

Analizuodami lytinio auklėjimo reikšmę lytiškai subrendusio žmogaus seksualinei elgsenai, tvirtino, kad visuomenė turi įveikti neigiamą požiūrį į nuogą kūną ir seksualumą. Geriausias pavyzdys vaikui, kai jis mato tėvą švelniai apkabinantį ar bučiuojantį motiną. Taip vaikui nesąmoningai susiformuoja teigiamas požiūris į seksualinius santykius, tam tikra psichologinė nuostata, kuri padės kurti harmoningus santykius santuokoje.

1970 m. išleido knygą "Žmonių seksualinis neatitikimas". Joje išdėstyta daug originalių seksualinių sutrikimų (priešlaikinės ir pavėluotos ejakuliacijos, moterų vaginizmo ir anorgazmijos) gydymo būdų.

Masters Wiliam ir Johnson Virginia terapijos esmė - tradicinės psichoterapijos (pokalbių su pacientais) ir specialių seksualinių pratybų derinys, terapijos metodai naudojami daugelyje šalių. Šiuo metu tyrimai tęsiami jų įsteigtame Masters'o ir Johnson institute.