MEDŽIO KULTAS, daugelyje kultūrų medis simboliškai siejamas su kūrimu, augimu, seksualumu ir derlingumu.

Medžio gyvenimas įvairiai siejamas su žmogaus gyvenimu, atliekant tam tikrus simbolinius veiksmus su medžiu tikimasi atitinkamai paveikti žmogaus gyvenimą. Medžių garbinimo papročiai buvo paplitę dar priešistoriniais laikais, jų liekanų yra ir šiandieniniame gyvenime (pvz., Kalėdų eglutė). Daugelio tautų legendose ir pasakose pasakojama, kaip žmogus virto medžiu arba kaip po mirties žmogaus siela įsikūnija medyje. Siekdami padidinti sodų derlingumą valstiečiai pavasario naktį nuogi išeina į sodą ir imituoja lytinį aktą su vaismedžiu (Molukų salos).

Prisilietus prie medžio, jo vaisingumas turįs pereiti nevaisingai moteriai (pietų slavai). Siaurės Indijos tautose dažnai švenčiamos vadinamosios vestuvės su medžiu. Pvz., jei vyras nori vesti trečią kartą, tačiau nori išvengti nelaimingo skaičiaus - trijų, jis apsiveda su medžiu, todėl trečioji žmona laikoma ketvirtąja, kartais siejamas su falo kultu, ir tada medis laikomas falo simboliu. Su medžio kultu susijęs lytinis iškrypimas dendrofilija (lot. medžio meilė), kai moteris pasitenkina santykiaudama su medžio šaka, o vyras - su medžio dreve.