MERGYSTĖS PLĖVĖ, skaisčių moterų gleivinės raukšlė prie įėjimo į makštį, tarp vidinių ir išorinių lyties organų.

Sudaryta iš jungiamojo audinio su jame esančiais raumenimis, nervais ir kraujagyslėmis. Tarp gleivinės lapelių yra elastingų ir raumenų audinių pluošteliai. Jų kiekis lemia plėvės standumą ir paslankumą. Mergystės plėvė yra viena ar keletas įvairaus dydžio ir formos angų, per kurias mėnesinių metu išsiskiria kraujas. Per pirmąjį lytinį aktą plėvė plyšta (Defloracija), išsiskiria truputis kraujo, kartais skauda. Plyšimai gali būti gilūs, gausiai kraujuojantys ar paviršiniai, kai kraujo nedaug. Plyšimai užgyja per 7-10 dienų, susidaro standūs balkšvi randai.

Po gimdymo visai suyra, lieka tik maži gabalėliai. Tačiau kartais, kai labai elastinga, ji neplyšta, išlieka iki gimdymo. Mergystės plėvės patologijos: plėvės nėra nuo gimimo (aplazija); nuo gimimo nėra angos (neperforuota) ar ji pakartotinai užakusi (atrezija) dėl randų ar suaugimų. Šiuolaikiniai jaunuoliai nelabai išgyvena, jei mergystės plėvės nėra, jie nepaiso, kad plėvės pagrindinio skaistumo įrodymo, nėra. Ankstesniais laikais tai buvo labai svarbus dalykas. Tačiau kartais plėvės nebuvimas, dėl mergaitės lyties organų sandaros nežinojimo, gali tapti konfliktų šeimoje priežastimi.