MIRUSIŲJŲ VEDYBOS, kai kuriose Afrikos gentyse išlikęs paprotys po mirties apvesdinti nevedusį vyrą.

Mirusiųjų vedybos atsiradusios iš tikėjimo, kad mirusiųjų pasaulyje vyrui reikalinga žmona. Į žmonas parenkama anksčiau mirusi netekėjusi mergina ir jiems keliamos simbolinės vestuvės. Merginos tėvas skerdžia ožką ir deda jos galvą ant karsto. Jei jaunesnysis mirusiojo brolis nori apsivesti, jis pirmiausia turi simboliškai vesti mirusią brolio žmoną (pomirtinę brolio nuotaką) ir tik po to - gyvą merginą (Leviratas).