MIŠRI SANTUOKA, santuoka tarp skirtingoms religijoms, tautoms, rasėms ar kastoms priklausančių žmonių.

Ilgą laiką tai buvo retas reiškinys, nes tautinės ir konfesinės bendrijos gyveno uždarai, migracija buvo nedidelė, todėl progų sutikti, o tuo labiau pamilti kitos bendrijos narį buvo nedaug. Daugelis religijų draudžia vesti kitos religijos žmogų, nebent jis pakeistų tikėjimą. Ji smerkė ir visuomeninė moralė. Padėtis iš esmės pasikeitė industrinėse valstybėse: pagerėjo susisiekimas, suintensyvėjo migracija, dėl dvikalbystės sumažėjo kalbos barjerai; plintant demokratijos idėjoms, daugelyje šalių atsisakyta santuokas ribojančių įstatymų ir nuostatų. Mišrios santuokos sutuoktiniai formuojasi skirtingose kultūros ir papročių terpėse, todėl jiems reikia daugiau pastangų priprasti vienam prie kito, išsaugoti meilę. tikimybė iširti didesnė negu vientisos santuokos. Kita vertus, skirtingų tautų ar tikėjimų žmonės, nusprendę tuoktis, turi įveikti didesnį giminių bei aplinkos pasipriešinimą, o tai užgrūdina ir sustiprina meilę bei prisirišimą.