MONOGAMINĖ SANTUOKA IR LYTINIS GYVENIMAS, santuoka yra visuomeninė kultūrinė institucija, kurios vienas tikslų - seksualinių poreikių tenkinimas.

Tačiau monogaminės santuokos atsiradimą lėmė ne seksualinės priežastys. Ji susiformavo kaip institucija, turinti garantuoti vyrui palikuonis, kurie po jo paveldėtų materialinį turtą ir tęstų šeimos, ekonominės visuomenės ląstelės, funkcionavimą. Kad paveldėtojas būtų tikrai vyro biologinis palikuonis, žmona privalėjo lytiškai santykiauti tik su vyru, ikisantuokiniai ir nesantuokiniai lytiniai santykiai buvo griežtai draudžiami ir smerkiami. Tad logiškas monogaminės santuokos padarinys - aukštai vertinama moters nekaltybė iki santuokos ir jos vedybinė ištikimybė.

Kitos monogaminės santuokos ypatybės - jos tvarumas (bažnyčia draudė nutraukti santuoką) ir vyro viešpatavimas joje. Kitas monogaminės santuokos padarinys -dviguba moralė, t. y. vyrui pripažįstama daugiau teisių ir laisvių negu moteriai. Taigi pirminis monogaminės santuokos tikslas nebuvo seksualinių vyro ir moters santykių reguliavimas, tai yra tik antrinis tikslas. Pagal krikščionybės koncepciją monogaminė santuoka esanti vienintelė "gamtos dėsnius" atitinkanti seksualinio gyvenimo reguliavimo forma, ir bet kokie bandymai tą tvarką pakeisti prieštarauja pačios gamtos nustatytai tvarkai.

Todėl religija toleruoja tik santuokinius lytinius santykius ir tik tada, kai jų tikslas - giminės pratęsimas. Visos kitos seksualinio gyvenimo apraiškos smerkiamos ir vadinamos nuodėme. Tik XIX a. pabaigoje Europos kultūroje prasidėjo vadinamoji vedybinio gyvenimo deseksualizacija, pabrėžiant kitas santuokos funkcijas - vaikų auklėjimą ir globą, darbo pasidalijimą šeimoje. Santuoka vis labiau imta laikyti ekonominiu "kontraktu", paremtu bendrais materialiniais interesais, kuriame seksualinių ir meilės ryšių vaidmuo vis mažėjo. Ta prasme drastiškas F. Engelso tvirtinimas, jog buržuazinė santuoka esanti užmaskuota prostitucijos forma, nėra nepagrįstas. Kita vertus, tarp monogaminės santuokos ir prostitucijos egzistuoja ne atsitiktinis ryšys. Visuomenėje, kurioje itin vertinama ikivedybinė moters nekaltybė ir vedybinė ištikimybė, neišvengiamai atsiranda prostitucijos institucija, per kurią tarsi iškraunamos seksualinės įkrovos, pirmiausia nevedusių ir vienišų vyrų. Tam tikra prasme prostitucija apsaugo monogaminę santuoką; jei jos nebūtų, laisva seksualinė energija imtų ardyti monogamijos pamatus. Įvairiose kultūrose bandyta savaip spręsti monogaminės santuokos ir seksualinio gyvenimo prieštaringumą. Pagal etnologijos duomenis šalia monogaminės santuokos būdavo pripažįstami arba toleruojami įvairūs nesantuokinių seksualinių ryšių tipai: konkubinatas, šalutinė santuoka, ritualinis seksas ir pan.