NEKROFILIJA (gr. nekros - miręs + philia - meilė), sin. - likantropija, nekromanija; lytinis iškrypimas - potraukis lavonams. Fetišizmo atmaina.

Pasitaiko labai retai, tik vyrams. Baisias pasakas apie mirtį, numirėlius, kapines ir vampyrus žino visi vaikai, tai sukelia baimę, susijaudinimą. Tokia emocinė reakcija kai kuriems vaikams tampa patraukli, geidžiama. Vaikui augant, tokia būsena, esant sumažėjusiam tam tikrų galvos smegenų nervinių struktūrų jaudinimo slenksčiui, gali sukelti net ejakuliaciją ir orgazmą, užsifiksuoti sąmonėje.

Dažniausiai tai atsitinka psichiškai nepilnaverčiams žmonėms. Formuojantis nekrofilijai pasireiškia žmogaus sadistiniai (Sadizmas, Vampyrizmas) ar mazochistiniai (Mazochizmas) polinkiai.

Nekrofilą ypač jaudina lavono pjaustymas (Bertranizmas), jo kūno dalių dėjimas prie savo kūno. Šiuos veiksmus lydi masturbacija, kartais atliekamas lytinis aktas. Dažnai lavono dalys parsinešamos namo ir su jomis toliau "santykiaujama". Paprastai nekrofilai manipuliuoja tik su lavonais, žudo retai. Tikriausiai žmogžudystė nestimuliuoja nekrofilo lytinio jausmo. Nekrofiliją galima vadinti ir tuos atvejus, kai partnerė turi vaizduoti mirusią. Kai kurių specialistų nuomone, nekrofilijos elementų yra ir tada, kai vyras linkęs santykiauti su miegančia partnere. Nekrofilai dažniausiai dirba morguose, kapinėse ir pan.